Shell scenarijų internaciolizacija ir lokalizavimas

No Comments

loc
Aprašysiu kaip paversti shell scenarijų lokalizuojamu. More

GPG/PGP kas tai?

1 Comment

GPG (GNU Privacy Guard) kas tai? Tai yra nemokama ir atviro kodo PGP (Pretty Good Privacy) alternatyva. Kadangi šis tinklapis skirtas FOSS, PGP daugiau neminėsiu, tiesiog turėkit omeny jog tai tas pats tik autoriai skirtingi. GPG tai yra programa duomenų šifravimui ir iššifravimui. Dažnai naudojama el. laiškų pasirašymui ar/ir šifravimui.

Diegimas

Turbūt visi distributyvai savo saugyklose turi paketą „gnupg“ (arba panašiai pavadintą). Kaip diegti nepasakosiu, visi žino.

Raktai

Yra 3 raktai:

Viešas įkeliamas į kelis raktų saugojimo puslapius, kartais prisegamas prie laiško, dažniausiai paraše būna parašomas tik rakto numeris pvz. GPG: 0x21C70548
Privatus su juo šifruojama/iššifruojama. Neduokdie papuls į blogas rankas.
Atšaukimo raktas, su šiuo raktu atšaukiamas rakto galiojimas, jis pažymimas kaip neveikiantis. Šio rakto prireiks tada jei pamiršite slaptažodį arba privatus raktas pateks į blogas rankas. Jeigu ką, tai laikyt privatų ir atšaukimo raktą toje pačioj laikmenoj visiškai neprotinga 🙂

Generavimas

Pačio rakto generavimas

Komanda:

gpg --gen-key

ir atsakom į visus klausimus, numatytosios reikšmės visiškai tinkamos naudoti. Tik aš siūlyčiau nustatyti galiojimo laiką, pvz. 1 metus. Po metų bus galima pratęsti jo galiojimą. Pametus raktą ir jo neatšaukus tikrai žinosime jog jo nepanaudos niekas kitas.

Viešojo rakto failo generavimas
Sugeneravus raktą reikia sukurti viešą raktą:
pirmiausia pažiūrim kokie raktai saugomi raktinėj

gpg --list-keys

matom maždaug:

------------------------------
pub 2048R/21C70548 2011-12-14 [expires: 2016-12-12]
uid Algimantas Margevičius <margevicius.algimantas@xxxxxxx>
uid gymka <gymka@xxxxxxx>
uid archlinux <gymka@xxxxxxx>

mūsų rakto id yra 21C70548 (toliau visur bus naudojamas šis skaičius, o ne „rakto_id“, nes taip lengviau skaityt)

gpg --export --armor -a 21C70548 >21C70548.asc

sukuriamas failas „21C70548.asc“ jį galima dalinti bet kam ir bet kur, pvz. prisegti prie pasirašyto/užšifruoto laiško.

Yra daug raktų serverių, aš siunčiu į šiuos 3:

gpg --keyserver pgp.mit.edu --send-keys 21C70548
gpg --keyserver subkeys.pgp.net --send-keys 21C70548
gpg --keyserver pool.sks-keyservers.net --send-keys 21C70548

Dabar mūsų raktas yra raktų serveryje ir visi kiti žmonės galės patikrinti mūsų raktą turėdami tik rakto ID t. y. „21C70548“, nebūtina duoti failo „21C70548.asc“. Tam skirta programa jį parsiųs iš serverio ir patikrins.

Privataus rakto failo generavimas

gpg --export-secret-keys 21C70548 --output privatus_raktas_iskart_perkelti_i_saugia_vieta

Atšaukimo rakto generavimas

gpg --output atsaukimo_raktas_saugoti_ne_ten_pat_kur_privatus_raktas.asc --gen-revoke 21C70548

ir atsakom į užduotus klausimus. Jei raktas tampa sukompromituotas, pvz. piktavaliai pavagia slaptažodį ar šiaip privatų raktą. Atšaukiam mūsų rakto galiojimą:

gpg --import atsaukimo_raktas_saugoti_ne_ten_pat_kur_privatus_raktas.asc

tada išsiunčiam jį į serverį jog visi žinotų jog šis raktas sukompromituotas:

gpg --keyserver pgp.mit.edu --send-keys 21C70548
gpg --keyserver subkeys.pgp.net --send-keys 21C70548
gpg --keyserver pool.sks-keyservers.net --send-keys 21C70548

Naudojimas

Rakto importavimas
Jei reikia importuoti raktą ir to nepadarė jūsų pašto programa ar failų tvarkyklė:

gpg --import raktas.asc

Failo užšifravimas

gpg -o naujas_uzsifruotas_failas_kuri_siusime.txt --encrypt -r 21C70548 failas_kuris_bus_uzsifruotas.txt

Failo iššifravimas

gpg --decrypt naujas_uzsifruotas_failas_kuri_siusime.txt

Rakto redagavimas, galiojimo laiko keitimas

gpg --edit-key 21C70548

Patenkam į gpg shell, parašius „help“ gausim visas galimas komandas, dėl savaime suprantamų priežasčių aš neaprašinėsiu jų.
Parašom „key“ matom maždaug:

gpg> key
pub 2048R/21C70548 created: 2011-12-14 expires: 2016-12-12 usage: SCA
trust: ultimate validity: ultimate
sub 2048R/803B871A created: 2011-12-14 expires: 2016-12-12 usage: E
[ultimate] (1). Algimantas Margevičius <margevicius.algimantas@xxxxxxx>
[ultimate] (2) gymka <gymka@xxxxxxx>
[ultimate] (3) archlinux <gymka@xxxxxxx>

galima redaguoti ne pagrindinį raktą, bet ir papildomus raktus. Pvz. norint redaguoti tą kuris pavadintas „archlinux“ turėčiau parašyt „key 3“.
Tada parašom „expire“ matom maždaug:

gpg> expire
Changing expiration time for the primary key.
Please specify how long the key should be valid.
0 = key does not expire
<n> = key expires in n days
<n>w = key expires in n weeks
<n>m = key expires in n months
<n>y = key expires in n years
Key is valid for? (0)

ir įrašom galiojimo laiką, aš noriu jog mano raktas galiotų metus, skaičiuojant nuo šiandien, todėl parašau „1y“. Patvirtinus pakeitimus išsaugom pakeitimus parašydami „save“. Pakeitimai kol kas yra tik mūsų kompiuteryje, juos reikia išsiųsti į serverį, kad visas pasaulis žinotų kada baigsis mūsų rakto galiojimas.

Savaime aišku yra ir tam skirtų programų kurios gali kurti ir redaguoti raktus ir jos turi GUI. Pvz. „seahorse“. Ten savaime viskas aišku todėl nerašysiu kas ir kaip.

Praktika

Aš asmeniškai paštui naudoju programą „thunderbird“, ji pagal nutylėjimą nesusitvarko su gpg. Tam yra plėtinys „enigmail“. Įdiegus jį ten viskas aišku kas ir kaip, todėl taipogi nerašysiu kaip naudotis.

Praktiniai panaudojimo pavyzdžiai:

  1. Siunčiat ne viešus duomenis el. paštu, net jei ir piktavaliai nenulauš jūsų pašto dėžutės vistiek tuos duomenis gali perskaityt pašto serverio administratorius, teisėsauga ir google bot’as 😀 kai duomenys vieši tai nebėda, bet jei reik perduot neviešus duomenis tada į pagalbą ateina laiškų šifravimas. Užšifravus laišką jį gali perskaityt tik žmogus kuriam skirtas tas laiškas(siuntėjas užšifruoja laišką viešu gavėjo raktu, jį iššifruoti galima tik to gavėjo privačiu raktu).
  2. Failų tapatumo patikrinimas, jei parsisiunčiat ubuntu cd atvaizdį ir jis yra išskirstytas į daug .rar failų jų tapatumą/vientisumą galima patikrinti su kartu pridėtu .sfv failu, bet jei žmogus jums atsiuntė programą kuriai reikia „root“ teisių tai jūs tikrai nepasitikėsit nežinia kieno parašytu sfv failu ir nediegsit tokios programos į savo sistemą. Čia į pagalbą ateina gpg, jūs turit siuntėjo viešą raktą ir galit patikrint ar gavote tikrai tą failą kurį siuntė siuntėjas. Siuntėjas jums atsiųs, jūsų viešu raktu pasirašytą failą ir iššifruoti tą failą galėsite tik jūs. Praktikoj „archlinux“ paketai yra pasirašyti gpg raktais ir diegiant yra patvirtinamas jų tapatumas, įsitikinama ar tikrai tai tie failai kuriuos įdėjo „archlinux“ kūrėjai, o ne piktavaliai įsilaužę į „archlinux“ paketų saugyklas. Apie tai plačiau galima paskaityti archwiki.

P. S. dar daug ko neparašiau, bet ir taip labai jau ilgas tekstas gavosi. Gali būt jog kada nors parašysiu antrą šio straipsnio dalį, taip sakant pratęsimą.

Slaptažodžiai

3 Comments

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Slaptažodis – tai žodis ar simbolių kratinys naudojamas tapatybės patvirtinimui, nustatyti ar tai tikrai tas žmogus kuris sakosi esąs.

Jei jūsų slaptažodis „password“, „123456“, „qwerty“, „abc123“ ar panašus tai šis straipsnis skirtas ne jums, tiesiog kai prarasite pašto, žaidimo ar facebook slaptažodį prisiminkite šį straipsnį ir jį perskaitykite, dabar galite neskaityti, nes jame parašytos vienos nesąmonės, nepraktiški ir niekam nereikalingi dalykai. Kuriuos greičiausiai parašė nesaugumo ir paranojos kankinamas žmogus.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo (ir ne tik) patirtimi apie slaptažodžius ir taisykles kuriomis reiktų naudotis kuriant ir naudojant slaptažodžius.

 

1. Slaptažodžių sudėtingumas

Aš asmeniškai naudoju tris slaptažodžių saugumo lygius:

a) man visiškai nerūpi nesaugumas. Dažnai pasitaiko tokių atvejų jog ieškant informacijos googlėj patenki į forumą kuriame norint parsisiųsti priedą prisegtą prie temos reikia prisiregistruoti, tam puslapy aš registruosiuosi ir prisijungsiu tik 1 kartą, todėl man visiškai nerūpi jo saugumas. Net jei ir kažkas jį atspės man nuo to nei šilta nei šalta, be to aš registravausi su laikinu el. pašto adresu tai ir su manim ta paskyra niekaip nesusiejama. Tokiems atvejam naudoju 1 paprastą slaptažodį, visur tą patį ir niekad nekeičiu.

b) man ne tas pats. Aš turiu milijoną paskyrų, forumai, irc kanalai, etc. Tos paskyros kaip ir nelabai vertingos, bet nelabai norėtųsi jas prarast. Praradus, didelės žalos nepatirčiau. Tokiems atvejam naudoju nesaugius, bet nevisai paprastus slaptažodžius. Paprastai juos sudaro bent 8 simboliai, be spec. ženklų, tik raidės ir skaičiai. Visom paskyrom naudoju 1 iš 5 slaptažodžių. Kadangi paskyrų yra labai daug, kartais pamirštu kur kuris slaptažodis, tai blogiausiu atveju suvedu visus 5 ir vistiek prisijungiu 🙂

c) strateginiai objektai. Yra ir trečia grupė kurioje naudoju tikrus (saugius) slaptažodžius. Praradus šias paskyras gali būt problemų, todėl čia naudojami unikalūs bent 12 simbolių slaptažodžiai su visais leidžiamais simboliais, didžiosiomis/mažosiomis raidėmis. Vienas iš tokių objektų yra el. paštas. Piktavaliui pavogus jo slaptažodį jis ne vien perskaitys jūsų laiškus, bet gaus priėjimą prie visų jūsų paskyrų. Todėl čia jau reikia rimto slaptažodžio.

 

2. Slaptažodžio kūrimas

Savaime aišku geriausią slaptažodį gali sugalvot mašina, ji tikrai panaudos visas būtinas ir nebūtinas taisykles. Problema su tokiu slaptažodžiu yra tame jog jį be galo sunku prisiminti. Galima sugalvoti ir savo algoritmą pagal kurį sudarinėsite savo slaptažodį. Pvz. „langas“, „laikrodis“, „spausdintuvas“, etc. nėra sunku įsiminti, nes aš tuos daiktus matau sėdėdamas prie kompiuterio ir nepamiršiu, nes jie visada po ranka (akim). Tokie slaptažodžiai visiškai nesaugūs ir piktavaliui turbūt prireiktų kelių sekundžių ar minučių jį atspėti („bruteforce“).

Dėkui dievui, žmogus turi fantaziją ir tuos slaptažodžius galima užrašyti taip jog jie pataptų saugūs. Pavyzdinis algoritmas: „langas“->balses pakeičiam į atitinkamus skaičius->„l4ng4s“->pirmą raidę užrašom du kartus->„ll4ng4s“->pirmą ir paskutinę raidę užrašom didžiosiomis->„Ll4ng4S“->pridedam nereikalingų simbolių->„…Ll4ng4S,,,“

 

„langas“ – atspėti slaptažodžiui prireiktų 0.002970344 sekundės

„…Ll4ng4S,,,“ – atspėti slaptažodžiui prireiktų 51 milijono metų

 

Prisiminti tiek vieną tiek kitą reikia panašiai pastangų, bet piktavaliui tai nežmoniškai didelis skirtumas.

Jei atmintis prasta tai sugalvokit kuo ilgesnį slaptažodį, kad ir iš nesusijusių žodžių „lempaspausdintuvas“ nebus saugus, bet vistiek geriau nei „123456“.

 

3. Slaptažodžio tvirtumo tikrinimas

Svetainėse:

http://howsecureismypassword.net/

http://www.passwordmeter.com/

galima patikrinti slaptažodžio tvirtumą ir sužinoti ko reikia norint sudaryti sudėtingą slaptažodį.

Dauguma puslapių savo duomenų bazėse naudotojų slaptažodžius saugo užšifruotus md5 algoritmu. Jei piktavalis nulauš tą svetainę jis gaus maždaug tokį tekstą: „f447b20a7fcbf53a5d5be013ea0b15af“ svetainės administracija galvoja jog tai neįveikiamas algoritmas ir niekas jo nesugebės panaudoti, bet md5 jau senai nėra saugus. Nueinam pvz. į http://www.md5decrypter.co.uk/ ir gaunam atsakymą „f447b20a7fcbf53a5d5be013ea0b15af MD5($pass.LF): 123456“ ir dabar žinom jog slaptažodis, saugotas duomenų bazėje, yra „123456“ galima jungtis prie tos paskyros.

Googlėj yra begalė svetainių kurios leidžia iššifruoti tekstą užšifruotą md5, dėl visa ko galima užšifruoti savo slaptažodį ir patikrinti ar piktavaliai gavę md5 maišos sumą sužinotų jūsų slaptažodį.

 

4. Slaptažodžio saugojimas

Aš laikausi filosofijos: jei nenori viešint – neužrašyk, neįkelk į kompą, nefotografuok, etc. viskas kas patampa skaitmeniniu formatu anksčiau ar vėliau tampa vieša. Versle turbūt ant kas antro pc monitoriaus užklijuotas lapukas su tekstu „user – antanas; pass – 123456“… be komentarų.

Kitas dalykas programos kurios saugoja slaptažodžius – akmc.lt administracija jas naudoja ir vargo nemato, bet mano nuomone tai visiška kvailystė, dalintis savo slaptažodžiais su kažkuo kažkur, naudojant nemokamą programą, kurios autoriai neturi jokių teisinių įsipareigojimų tinkamai saugot tuos duomenis. Be to kad ir kokia saugi būtų programa visas anksčiau ar vėliau nulaužia, tai klausimas ar jūsų slaptažodžiai taps vieši net nekyla, man tik kyla klausimas „kada jie taps vieši?“. Man ne 60 metų ir tikrai galiu be didelio vargo prisiminti 10-15 slaptažodžių. Jei jau moku 2 užsienio kalbas tai 15 žodžių tikrai ne bėda. Juk visi prisimenam savo vardą, pavardę, kur gyvenam, telefono numerį tai tikrai daugiau informacijos nei visi reikalingi slaptažodžiai.

Kitas dalykas, kad ir koks sudėtingas būtų slaptažodis vien tik jis jūsų neapsaugos, tai yra tik raktas nuo durų. Jei jūsų durys šarvuotos, vagis lips pro langą. Taipogi tas pats vagis gali palaukti laiptinėje kol jūs atrakinsite duris. (turiu omeny duomenų perdavimą ne ssl, phishing attack, slaptažodžio užsirašymą, etc.)

 

5. Keli patarimai

  • Visose paskyrose nustatykite slaptažodžio atkūrimo funkcijas, ten parašykit naudojamą el. pašto adresą, taipogi parašykit tokį klausimą į kurį galėtumėt atsakyti tik jūs.
  • Slaptažodžio galiojimas yra ne ilgiau nei 1 metai. Slaptažodį reiktų keisti bent kartą per metus. Toli gražu ne visi puslapiai suteikia galimybę peržiūrėt su kokiu IP jungiamasi prie jūsų paskyros, niekad nežinai kas naudojasi ta paskyra.
  • Tokiose programose kaip thunderbird ar panašiose tenka saugot slaptažodžius, aš naudoju 3 email ir tikrai neturiu laiko eit į kiekvieno puslapy ir prisijunginėt, tai tokioj programoj reik uždėt kaip įmanoma sudėtingesnį „master“ slaptažodį.
  • Niekad niekam neduokit savo slaptažodžio, net jei ir klausia tikras puslapio adminas tiesiog iškeikit jį, pasakykit jog jis asilas ir nesugeba padaryt atsarginės duomenų kopijos, pasiųskit kuo toliau ir tuo baikit pokalbį.
  • Niekad nepalikit numatytųjų slaptažodžių, jei registruojantis jums davė slaptažodį tai iškart pakeiskit jį, turbūt visi maršrutizatoriai turi numatytąjį slaptažodį, nepalikit jo – pakeiskit.
  • Prieš vedant slaptažodį pažiūrėkit į svetainės, kurioje vedate slaptažodį, adresą. Ar tikrai nei viena raidė neparašyta blogai? Ar vietoj adreso nerodo 92.145.666.666?

6. Statistika

Paėmiau pavogtą(ne aš pavogiau ir išvis aš jos neturiu ir niekad neturėjau) duomenų bazę, lietuviško puslapio, kur nariai lietuviai. Ir pabandžiau iššifruot pirmus 100 slaptažodžių, statistika bauginanti – 51 iš 100 buvo iššifruoti. O jei iš tų 51 bent pusė naudoja tą patį slaptažodį visur…

Slaptažodžiai kuriuos pavyko iššifruoti:

„dbd495“, „ubauba“, „863998707“, „zigmantas“, „19921225“, „zxcvbnm123“, „coolman“, „karolukas“, „karolukas“, „m4zylis“, „drz400“, „710000“, „skaiste“, „pokemon“, „pokemon“, „77777778“, „*123456“, „golfas“, „anomis“, „05051201“, „vikute“, „antaniukas“, „kaunas“, „nanukas“, „manatas“, „18735224“, „lakunas“, „710203“, „manchester“, „adelija1“, „pathfinder94“, „19771211“, „velnias“, „862427985“, „viktoras“, „viktoras“, „viktoras“, „19930108“, „xfailas“, „mantasx“, „olka2003“, „zxcvbnm,./“, „diesel“, „motors“, „manirtau“, „ignasjatas“, „kaktusas“, „subwoofer“, „alibaba“, „milagra“, „19911227“.

Nematai čia savo slaptažodžio? Nekuriem personažam galima net ir paskambinti 😀

 

P. S. šis straipsnis gimė akmc.lt forume temoje apie keepas, aplankykit ir perskaitysit straipsnius kurie dar nėra straipsniai, o tik atskirų žmonių atskiros mintys 🙂

Prie šio straipsnio fundamentaliomis mintimis prisidėjo minde (akmc.lt pilkasis kardinolas).

 

Paprastai ir suprantamai apie saugumą internete galima paskaityti www.esaugumas.lt

 

GUI kūrimas su gtkdialog

1 Comment

 1

2

Ne visos programos turi GUI, taipogi kartais ir bash scenarijuj prireikia GUI. „Nupiešti“ GUI galima su keliomis programomis „Zenity“, „Xdialog“, „Kdialog“ ir „gtkdialog“. Čia aprašysiu kas ir kaip su „gtkdialog“.

Šiai programai reikia parašyti konfigūraciją ir ji tada atvaizduoja tą konfigūraciją. Pvz.

export MAIN_DIALOG=’

<vbox><text>

<label>Hello world</label>

</text>

</vbox>

ir tada atvaizduojam:

gtkdialog –program=MAIN_DIALOG

 

Esmė:

<vbox> – vertikali dėžutė į kurią dedami elementai

<hbox> – horizontali dėžutė į kurią dedami elementai

<frame Pavadinimas> – rėmelis į kurį dedami elementai

hierarchija:

vbox turi būt aukščiau už hbox

<vbox><hbox>elementai</hbox></vbox>

Kadangi nesitaikau į kreivarankius, taikausi į tuos kurie žino kas yra dokumentacija ir kaip naudotis google tai perdaug nesiplėsiu.

Funkcijas kurios bus naudojamos dialoge reikia eksportuoti:

export -f funkcija

nes kitaip dialogas jos neras.

Mygtukas:

<button>

<label>Pavadinimas</label>

<action>rm $anksčiau_pasirinktas_failas</action>

</button>

pašalina failą kuris buvo pasirinktas anksčiau.

Ir išvis tokie dalykai proza neaprašomi, čia reikia skaityt kodą 🙂 Vienam lange atsivėrus dokumentaciją, o kitam mano pateiktą kodą manau viskas taps aišku.

Trumpai apie mano GUI, padariau programai „find“ paprastą GUI. Paspaudus ant „…“ pasirenkam aplanką kuriame ieškosime, žemiau esančiame langelyje įrašome paieškos žodį (jei reikia ir likusią find komandos dalį) ir spaudžiam „ieškoti“, žemiau esančiame sąraše atsiranda surastų failų sąrašas. Paspaudžiam ant kurio nors elemento ir paspaudžiam „trinti“, tas failas ištrinamas. Viskas paprasta:)

Kita kortelė. Paleidžiant programą įkelia failo „$HOME/logas.txt“ turiny, galima kažką įrašyti ir paspaudus „išsaugoti“ pakeitimai bus įrašyti į failą.

Iš esmės tas dialogas beprasmis ir nenaudingas, bet kaip straipsnio iliustracijai tai gerai 😀

 

#!/bin/bash
function surast {
find $1 -iname "$2"
}
export -f surast
export MAIN_DIALOG='
<window title="AKMC.lt">
<vbox>
<notebook labels="Paieška|Žurnalas">
<frame Paieška>
<vbox>
<hbox>
<text>
<label>Aplankas kuriame ieškoti:</label>
</text>
<entry accept="directory">
<label>Pasirinkite aplanką</label>
<variable>FILE_DIRECTORY</variable>
</entry>
<button>
<input file stock="gtk-open">'$PWD'</input>
<variable>FILE_BROWSE_DIRECTORY</variable>
<action type="fileselect">FILE_DIRECTORY</action>
<label>...</label>
</button>
</hbox>
<hbox>

<text>
<label>Paieškos žodis:</label>
</text>
<entry>
<default>paieškos žodis</default>
<variable>paieskos_zodis</variable>
</entry>
<button>
<input file>/media/media2/einstein.png</input>
<label>Ieškoti</label>
<action>refresh:FAILU_MEDIS</action>
<variable>test</variable>
</button>
</hbox>

<tree>
<label>Failas</label><input>surast "$FILE_DIRECTORY" "$paieskos_zodis"</input>
<height>100</height><width>400</width>
<variable>FAILU_MEDIS</variable>
</tree>
<hbox><button>
<label>Trint</label>
<action>rm $FAILU_MEDIS</action>
<action>refresh:FAILU_MEDIS</action>
</button>
<button>
<label>Atvert su gedit</label>
<action>gedit $FAILU_MEDIS</action>
<action>refresh:FAILU_MEDIS</action>
</button></hbox>
</vbox>
</frame>
<vbox>
<frame Žurnalas><edit>
<input file>'$HOME'/logas.txt</input>
<variable>zurnalo_content</variable>
</edit></frame>
<hbox><button>
<label>Išsaugoti</label>
<action>echo "$zurnalo_content">'$HOME'/logas.txt</action>
<action>refresh:zurnalo_content</action>
</button></hbox>
</vbox>
</notebook>
<hbox>
<button cancel></button>
<button ok></button>
</hbox>
</vbox>
</window>
'
gtkdialog --program=MAIN_DIALOG

Dokumentacija: http://code.google.com/p/gtkdialog/

Pavyzdžiai: http://xpt.sourceforge.net/techdocs/language/gtkdialog/gtkde02-GtkdialogExamples/

 

 

 

Dažniausiai naudojamos komandos

7 Comments

komandos

Atsisiųsti: PDF ODT PNG

Šrifto sulietuvinimas/lokalizavimas

3 Comments

Kartais prisireikia gražaus šrifto, savaime aišku jie neturi lietuviškų raidžių 🙂 Todėl tenka nusipiešt jas patiems, dėkui dievui jog reikia tik lietuviškų raidžių, o ne visos kirilicos abėcėlės. Kartais galima tiesiog GIMP programoj prie „e“ pridėt tašką ir gausim „ė“, bet vienas dalykas – tai nevisada gražiai atrodo, o kitas dalykas – tokioj programoj kaip „LibreOffice“ galimybės pripiešt diakritikus galimybės nėra.
Šiam darbui puikiai tinka programa „fontforge“ (susitvarko su visais formatais, tiek su TTF tiek su otf). Man per gyvenimą reikėjo sulietuvint 3 šriftus, tuo mano patirtis su ta programa ir baigiasi tai neturiu ką daug papasakot. Iš esmės tai ten viskas paprasta (jei reik tik pataisyt kelias raides), valdymas kaip ir visose: ctrl – velka, shift – keičia dydį, įrankių piktogramos kalba pačios už save. Tik kiekvienam žingsny reikia išsaugot projektą, nes programa dažnai lūžta. Prirašiau pakankamai, dabar kas liečia esmę. Tekstu užrašyt kas ir kaip negaliu todėl štai video (jei reikia instrukcijos tai žiūrėkit HD kokybe ir visam ekrane, sustabdydami reikalingus kadrus):

http://www.youtube.com/watch?v=wwDbyq4Igak&hd=1

Vaizdu taipogi negaliu parodyt visų įmanomų atvejų. Principas: paimam „A“ pridedam nosinę ir gaunam „Ą“, tas pats su mažąją raide. Pačią nosinę paimam iš to kas panašu į nosinę, mano atveju dalis „N“ raidės buvo panašu į nosinę, gal kitu atveju tiks raidė „Q“, trečiu atveju gal bus ne lotyniška raidė su nosine (nosinė būna per vidurį raidės) tai galim paimt ją ir pastumt į šoną. Kas liečia varnelę tai paimam tai kas panašu į varnelę, tai gali būt „V“, dvi raidės „I“ ar „l“, „!“ ir uždedam virš „S“ ir kitų.
Geriausia mokintis empiriškai, o ne skaitant blogus 😀

P.S. jei kas nežino tai šriftai saugomi ~/.fonts ir /usr/share/fonts aplankuose. Jei kam trūksta šriftų tai galiu pasidalint šriftais iš savo sistemos (surinkta iš visur)

Kas po velnių yra tos darbastalio aplinkos: GNOME, KDE, ir visos kitos

3 Comments

Tai yra straipsnio vertimas. Autorius: Whitson Gordon
Išvertė: Algimantas Margevičius

Straipsnis parašytas prieš 2 metus, bet principai liko tie patys, darbastalio aplinkos visdar laikosi tų pačių filosofijų. Tai yra kaip ir straipsnio dalis, jei vienas kitą papildo. Perskaičius šitą, teks perskaityt ir kitą 🙂

Linux jums suteikia galimybę tinkinti viską ką tik širdis geidžia, tai prasideda nuo tinkamos darbastalio aplinkos pasirinkimo. Nesvarbu ar jūs Linux naujokas ar tiesiog ieškote naujos išvaizdos, štai apžvalga kaip darbastalio aplinkos veikia ir kaip išsirinkti tinkamą.

Windows ir Mac OS X platinama su nustatyta grafine sąsaja (langai, tema, sistemos įrankinės, ir t.t.) ir ji nėra sukurta rimtam tinkinimui ir pritaikymui jūsų skoniui. Linux jums suteikia galimybę ne vien tinkinti tai kaip atrodo darbastalis, bet net ir jo funkcionalumą, nustatymus kurie rodomi tarp visų nustatymų. Jei jūs pradedantis Linux naudotojas greičiausiai girdėjote apie populiariausias darbastalio aplinkas, tokias kaip GNOME, KDE, XFCE, Openbox, ir kitas, bet ką jos reiškia, kas tai yra? Šiame straipsnyje aptarsime kas yra darbastalio aplinka ir kaip išbandyti naują aplinką, neperrašant OS.

Kas yra langų tvarkyklės ir darbastalio aplinkos?

fluxboxWindows ir Mac OS X buvo sukurtos galvojant apie GUI ir sukurta taip jog veiktų tik su tuo konkrečiu GUI, tuo tarpu Linux GUI yra visiškai autonominė nuo likusios OS. Iš esmės yra kelios jos dalys: pirmiausiai yra X langų sistema, kuri ir piešia ekrane visą jūsų matomą GUI. Aukščiau yra tai kas vadinama langų tvarkykle, kuri leidžia jums (visai netikėtai) tvarkyti langus, kuriuos matote ekrane: stumdyti juos, paimti ir vilkti failus, slinkti aukštyn ar žemyn ir taip toliau.

Naudojamam GUI užtenka tik langų tvarkyklės, nors tai ir minimalistinis variantas. Paprastai tokiu atveju nebus skydelių, užduočių juostų ir milijono meniu su kuriais galima būtų dirbti. Toks variantas puikiai tiks seniem, silpniems kompiuteriams, bet dažniausiai žmonės naudoja langų tvarkykles ir darbastalio aplinkas, kurios suteikia galimybę pasirinkti skirtingas užduočių juostas, skydelius, derinti sistemą ir konfigūruoti nustatymus naudojant GUI. Populiarios darbastalio aplinkos: GNOME (platinama su langų tvarkykle vadinama Metacity, nors galima naudoti ir daug kitų) ir KDE (kuri platinama su savo, skirta tik KDE, KWin langų tvarkykle).gnome1

Per daug informacijos? Tai tikrai ne tas pats kas naudojantis Windows ir Mac OS X, kur tiesiog įdiegiate OS ir viskas. Tai yra pakankamai paprasta, bet tai tik dėl to jog ten nėra galimybės rinktis iš daug skirtingų darbastalio aplinkų, Linux atveju galite pilnai derinti viską ką matote ir sukonfigūruoti taip kaip jums patinka. Jei turite pagyvenusį kompiuterį, galite naudoti tiktai langų tvarkyklę arba paieškoti mažiau resursų naudojančios aplinkos. (vert. – XFCE, LXDE)

Pastaba: Nors langų tvarkyklė ir darbastalio aplinka yra skirtingi dalykai, šio straipsnio tikslas parodyti jums Linux lankstumą naudojant skirtingas darbastalio aplinkas ir langų tvarkykles. Norint supaprastinti straipsnį, toliau bus naudojama frazė „darbastalio aplinka“, nepaisant to ar kalbama apie darbastalio aplinką ar tiesiog apie langų tvarkyklę.

Darbastalio aplinkos diegimas ir paleidimas

Darbastalio aplinka yra atskirta nuo OS, taigi jūs turite daug pasirinkimų kas veiks kartu su Linux distributyvu. Eksperimentavimui su darbastalio aplinkomis jums reikės šių toliau esančių žinių.

Darbastalio aplinkos naudojimas

medium_loginscreenPuiku yra tai jog tame pačiame kompiuteryje galima įdiegti ne vieną darbastalio aplinką, kurią naudoti galite pasirinkti prisijungimo metu. Dauguma nustatymų liks persijungiant tarp langų tvarkyklių (tie kurie įmontuoti į programas ir tie saugomi komandinės eilutės konfigūracijos faile), kiti nustatymai bus prarasti (tie kurie susiję su jūsų darbastalio valdymu, tokie kaip langų išvaizda ar klaviatūros susiejimai).

Kiekviena darbastalio aplinka platinama su keliomis esminėmis programomis sukurtomis būtent jai, taigi jei įdiegsite daugiau nei vieną darbastalio aplinką, savo meniu matysite kelias papildomas parinktis. Pavyzdžiui GNOME kaip numatytąją failų naršyklę naudoja Nautilus, tuo tarpu KDE naudoja Dolphin – jei savo sistemoje įdiegsite ir GNOME ir KDE, meniu matysite abi failų tvarkykles, nepaisant kurią aplinką šiuo metu naudojate. Beto kiekviena darbastalio aplinka turi savas programas, kurias galite parsisiųsti iš distributyvo saugyklos: tai IM klientai, pašto programos, BitTorrent programos ir dar daug visko.

Nors galite naudoti bet kokios darbastalio aplinkos programas, dauguma naudotojų naudoja tas programas kurios gautos kartu su darbastalio aplinka, nes jos labiau integruotos į darbastalio aplinką. Pavyzdžiui GNOME naudotojai pageidauja matyti Pidgin kaip jų IM klientą, tuo tarpu KDE naudotojai naudoja Kopete. Kai kurios programos, pvz. Firefox, Chrome ir GIMP sukurtos su „GTK toolkit“ (juo paremtos GNOME ir XFCE), bet dažnai naudojamos skirtingose darbastalio aplinkose, paprasčiausiai todėl jog jos geriausios savo srityje. Galiausiai galima pasakyti jog viskas priklauso nuo jūsų, jūsų darbas išbandyti programas ir pasilikti tas kurios veikia geriausiai jūsų darbastalio aplinkoje ir geriausiai atitinka jūsų skonį.

Darbastalio aplinkos diegimas

Kai kurie Linux distributyvai platinami su numatytąją darbastalio aplinka. Pavyzdžiui OpenSUSE naudoja KDE. Kitos kaip mano mėgstamiausia Arch, leidžia pasirinkti darbastalio aplinką kurią norite naudoti. Ubuntu tai išskirtinis atvejis: numatytoji aplinka yra GNOME, bet ji platinama ir su kitomis darbastalio aplinkomis: Kubuntu (kur numatytoji yra KDE), Lubuntu (kur numatytoji yra LXDE) ir Xubuntu (kur numatytoji yra XFCE).

installxubuntuJei naudojate ne Ubuntu, galite įdiegti kitą darbastalio aplinką, naudodamiesi savo paketų tvarkyle (pvz. archlinux distributyve: pacman -S kde ). Kitą kart atsijungus, prisijungiant galėsite pasirinkti kurią darbastalio aplinką naudoti.

Jei naudojate kažką panašaus į „Ubuntu“ kuris platinamas su skirtingomis numatytosiomis aplinkomis, aplinkas galite išbandyti keliais būdais. Jei naudojate numatytąją GNOME paremta Ubuntu versiją ir norite išbandyti KDE. Galite arba įdiegti Kubuntu arba tiesiog įdiegti pačią KDE.

Kokių yra darbastalio aplinkų?

GNOME

GNOME yra populiariausia Linux darbastalio aplinka, Ubuntu naudotojai greičiausiai jau išbandė ją. Ji naudoja nedaug resursų ir yra paprasta naudoti. (vert. – straipsnis parašytas 2011-ųjų vasarį. GNOME 3 išleista 2011-ųjų balandį. Čia kalbama apie GNOME 2) Ji puikiai tinka naujiems Linux naudotojams – ypač tiems kurie neturi laiko gilintis į darbastalio aplinką. Savaime aišku tai nereiškia jog ji nepatiks pažengusiems naudotojams. Ji turi ir sudėtingesnių nustatymų kurie leis sukonfigūruoti būtent taip kaip norite. Nenoriu lyginti sąsajos su kitomis OS, nes ji pakankamai unikali, bet galiu pasakyt jog meniu juostų viršuj ir apačioj kombinacija daro ją panašesne į Mac nei į Windows (ypač jei naudojate Ubuntu su nauja Unity sąsają). Pridėjus populiarią langų tvarkyklę „Compiz“ galite pridėti daug gražių pagražinimų.

KDE

kde1KDE naudoja daugiau resursų nei GNOME, taipogi ji yra šiek tiek sudėtingesnė. Ji nesitaiko į paprastą ir paprastai naudojamą sąsają, ji stengiasi pridėti visą reikiamą funkcionalumą, nesvarbu ar jūs kompiuterastas ar naujokas. Greičiausiai tai geriausiai atrodanti aplinka, ji turi valdyklėmis paremtą darbastalį. Meniu sustatyti panašiai kaip ir Windows, su vienu pagrindiniu meniu apatiniame kairiame kampe ir užduočių juosta kurioje galite paleisti programas ar peržiūrėti nustatymus. Iš tikro tai KDE turi daug nustatymų tame meniu, bet pakankamai sudėtinga naršyti po jį, net jei jūs ir susipažinęs su Linux. Tiesiog yra tiek daug meniu ir nustatymų jog sunku susigaudyti kas ir kaip. Taipogi ji turi savybę kuri supainios naujokus, paėmus ir nuvilkus failus visada bus klausiama ar norite perkelti ar kopijuoti failą. Jei jūs pažengęs naudotojas ir ieškote daug konfigūravimo įrankių, KDE yra puikus pasirinkimas, tik jums šiek tiek pasimokinti kol viską perprasite.

XFCE

xfce1XFCE sukurta būti lengva, be naudojimo paprastumo aukojimo. Iš tiesų tai ji labai panaši į GNOME, taigi naujiem naudojam nekils bėdų susidraugauti su ja. Ji nėra iš gražiausiųjų, bet jei turite pagyvenusį kompiuterį (ar nešiojamą kompiuterį, kuria svarbu sunaudojama energija) ši darbastalio aplinka veiks greičiau nei betkuri kita.

 
 
 
 
 
Nuo vertėjo: LXDE

Langų tvarkyklės

Aprašiau tris populiariausias darbastalio aplinkas, bet jūs galite įdiegti langų tvarkyklę ir be darbastalio aplinkos. Įdiegti autonominę langų tvarkyklę (pvz. Enlightenment, Fluxbox, OpenBox ar AwesomeWM) bus tikrai kitokia patirtis nei diegti visą darbastalio aplinką. Dažnai jose nebūna užduočių juostų, skydelių ir savaime aišku meniu, taigi bediegdami ir benaudodami tikrai kažko išmoksite, bet tai „lengviausias“ (įdiegiamų paketų dydžio prasme) būdas pridėti GUI į Linux. Jos puikiai tinka kompiuteriams kuriuose ribotas energijos kiekis, serveriams ar nišiniais atvejais kai jums nereikia pilnos darbastalio aplinkos. (pvz. aš namų teatro sistemoje kompiuteryje naudoju Fluxbox, kadangi man reikia langų tvarkyklės paleisti žaidimus iš XBMC). Tai tikrai ne tas kelias kuriuo rekomenduočiau eiti daugumai naudotojų, bet tai tikrai verta paminėti.


Tai tik tai ledkalnio viršūnė, to ką galima padaryti su skirtingomis darbastalio aplinkomis, bet tikimės jog sudominome ir jūs dabar pagalvosite apie kitų variantų išbandymą. Viską lemia jūsų poreikiai ir skonis (ir turima aparatinė įranga), taigi nebijokite eksperimentuoti! Jei turite mėgstamą langų tvarkyklę ar darbastalio aplinką, parašykite apie ją komentaruose.

logo-lifehacker

Kaip rasti tinkamiausią Linux distributyvą.

11 Comments

Tai yra straipsnio vertimas.
Straipsnio autorius: Whitson Gordon
Išvertė: Algimantas Margevičius

11

Kaip rasti idealų distributyvą kuris skirtas būtent jums

Linux turi viską ko reikia, tai ko nėra galima susikurti 🙂 Bet yra viena didelė problema: yra per 600 distributyvų (skirtingų Linux versijų). Net ir patyrusiam Linux naudotojui tai yra be proto didelis skaičius. Jei jau apsipratote su Linux ir žinote kas ir kaip, metas susiaurinti distributyvų sąrašą ir rasti jums tinkamiausią.

Šis straipsnis nėra skirtas vien pradedantiesiems. Čia naudojama daug pagrindinių terminų. Jūs jau turėtumėte žinoti kaip veikia Linux, kas yra darbastalio aplinka, kaip veikia paketų tvarkyklės, kas yra saugykla ir t. t. Norėdami sužinoti pagrindus paskaitykite mūsų gidą kaip pradėti dirbti su Linux.

Linux distributyvas/Linux platinamasis paketas/Linux distro kas tai?

Linux distributyvas tai nėra vien tik darbastalio išvaizda ir jo elgsena. Linux distributyvą tuo kuo jis yra daro daug dalykų, ieškodami idealaus distributyvo turėtumėte atsižvelgti į daug aspektų. Daugumą dalykų distributyve galite pritaikyti savo skoniui – jums nepatinka esančios programos, darbastalio aplinka ar tvarkyklės galite ištrinti esamas ir įdiegti tas kurios patinka jums. Esmė tame jog reikia susirasti distributyvą kuris tinkamiausias jūsų poreikiams, kad jums kuo mažiau reiktų šalinti, diegti ar keisti. Kai rasite idealų jums nereikės vargti diegiant, šalinant ar konfigūruojant tai kas jums nepatinka. Štai keli svarbūs aspektai į kuriuos turėtumėte atkreipti dėmesį.

Paketų tvarkyklės

2Paprastai didžiausias skirtumas tarp distributyvų yra paketų tvarkyklė. Tie kurie naudojosi „Ubuntu“ greičiausiai yra susipažinę su APT (ar jo grafine sąsają „Synaptic“), pamatysite jog paketų tvarkymas ant Mint ar Debian ir kelių kitų distributyvų yra lygiai toks pat. Nepaisant to, kiti distributyvai naudoja savo paketų tvarkykles. Fedora naudoja Yum tvarkyklę, ja naudotis CLI truputį paprasčiau nei APT (bet ji kartais gali pasirodyti lėtesnė).

Už naudojimo paprastumą svarbiau yra paketų pasiūla. Kadangi „Fedora“ nėra tokia populiari kaip „Ubuntu“, „Mint“ ir kiti distributyvai paremti „Debian“, kartais surasti reikalingą programą yra problema ir jums teks ją kompiliuoti iš pradinio kodo, vietoj to jog tiesiog įdiegtumėte iš paketų tvarkyklės. Kompiliavimas iš pradinio kodo nėra sunki užduotis, bet kai išeis nauja versija niekas jums apie tai nepraneš ir nepasiūlys įsidiegti naujausios versijos, todėl ir toliau naudosite pasenusią versiją. Kartais tai gali būti tikra problema. Taigi rinkdamiesi distributyvą atkreipkite dėmesį į paketų tvarkyklės naudojimo paprastumą IR į populiarumą.

Darbastalio aplinka

3Darbastalio aplinka apima labai daug distributyvo dalių, bet tai taipogi lengviausiai pakeičiama dalis. Apie skirtingas darbastalio aplinkas jau kalbėjome anksčiau, taigi nesigilinsime į detales, darbastalio aplinka apima šias sritis:

  • Langų išvaizda ir elgsena, darbastalis ir meniu, taipogi jų derinimo galimybės
  • Resursų naudojimas
  • Parinktys prieinamos su grafine sąsaja (klavišų susiejimai, galimybė nustatyti kokie elementai rodomi jūsų meniu ir t. t.)
  • Kaip sklandžiai programos įsilieja į jūsų darbastalį ir į kitas programas

Jūs visada galėsite įsidiegti kitą darbastalio aplinką, bet vistiek verta smarkiai pagalvoti ar reikia distributyvo kuriame reiks keisti darbastalio aplinką. Kuo arčiau numatytasis darbastalis bus jūsų idealiam darbastaliui tuo mažiau jums teks konfigūruoti ir gaišti savo brangų laiką, tuo geriau vienos programos sąveikaus su kitomis.

Stabili ar nauja, eksperimentinė versija („Bleeding edge“)

Skirtingi distributyvai turi skirtingus leidimų ir atnaujinimo ciklus. Kai kurie, pvz. „Fedora“ stengiasi visada turėti naujausias programų ir paketų versijas, taigi visada turėsite naujausias ir geriausią programinę įrangą. Kartais už tai tenka paaukoti stabilumą, todėl kai kurie kiti distributyvai pvz. „Debian“ neskuba pritaikyti kai kurių atnaujinimų, jie įsitikina jog programinė įranga stabili ir tik tada išleidžia ją. Jei jūs visada norite turėti naujausią „Firefox“ versiją (ar kitą programą) kas nors panašaus į „Debian“ greičiausiai skirta ne jums, jums reikėtų rinktis kažką panašaus į „Fedora“, ten atnaujinimai atkeliaus anksčiau.

Aparatinės įrangos suderinamumas

4Skirtingi distributyvai naudoja skirtingas tvarkykles, tai reiškia jog jūsų aparatinė įranga vienam distributyve veiks iškart, be jokių konfigūracijų, „out of the box“ taip sakant, o kituose gali tekti pasistengti jog ta įranga veiktų. Kai ieškosite tinkamo distributyvo, pažiūrėkite ir aparatinės įrangos suderinamumo puslapy (arba pabandykite tą distributyvą su jų „Live CD“) ir žinosite ar su jūsų Wi-Fi plokšte, video plokšte ir garso plokšte nekils bėdų. Jei kils bėdų tai reiškia jog jums tiesiog reikės paaukoti kelias minutes ir priversti viską veikti. Nuotraukos autorius Garrette.

Bendruomenės palaikymas

Svarbi Linux dalis – bendruomenė, ar jums reikia pagalbos ar programos palaikymo ar net dokumentacijos visa tai kuria bendruomenė. Kuo didesnė distributyvo bendruomenė, tuo didesnė tikimybė jog gausite pagalbos, rasite dokumentacijos apie konkrečią problemą ar aparatinę įrangą. Būtent tai daro „Ubuntu“ tokiu puikiu distributyvu pradedantiesiems. Apžiūrėkit jūsų pasirinkto distributyvo forumus ir nuspręskite kuris jums tinka ir patinka. Ar bendruomenė naudinga, padedanti? Ar daug yra naudingų forumo temų ar dokumentacijos puslapių (tokių kuriuose tvarkomasi su problemomis su konkrečiais nešiojamaisiais kompiuteriais)? Kuo geresnis bendruomenės palaikymas, tuo lengviau bus naudoti tą distributyvą.

Distributyvai kuriuos turėtų išbandyti kiekvienas Linux naudotojas

Dabar kai jau žinote iš ko padarytas Linux distributyvas, jums turbūt knieti sužinoti kur pradėti savo paieškas. DistroWatch yra puikus resursas pradėti savo paieškoms, bet yra šimtai distributyvų ir paieška gali pasidaryti per ilga ir per sudėtinga. Mes rekomenduojame išbandyti daugiau distributyvų nei pateikiama šiame sąraše, čia surašyti keli distributyvai kurie yra labai populiarūs ir puiki pradžia bet kuriai paieškai. Dauguma distributyvų turi kelis variantus su skirtingomis darbastalio aplinkomis, bet mes susikoncentruosime į numatytąsias aplinkas.

Paprasta: Ubuntu

5Jei anksčiau bandėte Linux, jei jau skaitote šį straipsnį, tai greičiausiai bandėte, jūs turbūt jau naudojote „Ubuntu“. Originalus „Ubuntu“ tikslas buvo paversti Linux paprastesniu eiliniam naudotojui, jie padarė didį darbą. Tai puikus distributyvas pradedantiesiems. Pakankamai paprastas naudotis, atnaujinamas kas pusę metų ir nuo šiol turi savo „Unity“ sąsają, kuri skirta išskirtinai „Ubuntu“. Ji suteikia tokias galimybes kaip skydelis vietoj užduočių juostos, paketų tvarkyklei suteikia sąsają nelyg programų parduotuvė, galimybę paprastai ieškoti visoje OS ir dar daugiau. Kai kam tai patinka, daug žmonių jos („Unity“) nekenčia, bet jūs visada galite grįžti prie klasikinės GNOME sąsajos, jūsų teisė rinktis. „Ubuntu“ platinama su standartiniu programų rinkiniu, į jį įeina „Firefox“, „Thunderbird“, „Empathy“ momentiniams pranešimams (IM), „Transmission“ torrent’ų siuntimui ir dar daug visko. Taipogi jis turi didelę ir ypač padedančią bendruomenę, taipogi puikų aparatinės įrangos palaikymą, taigi jei ieškote ko nors kas veiktų be jūsų įsikišimo ir ir iškart įdiegus, „Ubuntu“ nebloga vieta pradėti jūsų paieškas. Jo populiarumas reiškia ir tai jog saugyklose (ar internete supakuotą kaip DEB) tikrai rasite reikalingą programą. Tik retais atvejais programą jums teks kompiliuoti iš pradinių kodų failų.

Pradedančiajam: Linux Mint

6Tiesą sakant „Linux Mint“ yra paremta „Ubuntu“, bet nusprendėme įtraukti ir ją, nes kai „Ubuntu“ išleido savąją „Unity“ sąsają, „Linux Mint“ tapo populiaresnė už „Ubuntu“ (vert. originalus straipsnis parašytas 2012.03.02). „Mint“ stengiasi būti kiek įmanoma paprastesniu, naujiems Linux naudotojams: diegimas yra paprastas ir aiškus, meniu yra pažįstami ir intuityvūs, ne taip kaip kiti distributyvai, šis nesistengia atsiduoti tik tam kas yra atviro kodo ir nemokama. Šis distributyvas platinamas su tokiais dalykais kaip „Adobe Flash“, MP3 palaikymas ir keliomis įdiegtomis uždaro kodo tvarkyklėmis. Paprastai kituose distributyvuose jas reikia atsisiųsti atskirai. Naudojamų programų sąrašas labai panašus į „Ubuntu“ (su ryškiu skirtumu: momentiniams pranešimams „Mint“ naudoja „Pidgin“, o ne „Empathy“ – pasirinkimas su kuriuo mes sutinkame) kadangi naudojama ta pati paketų tvarkymo sistema kaip ir „Ubuntu“ jūs turite platų programų saugyklose ir DEB failų internete pasirinkimą. Taipogi jis yra kuriamas tik bendruomenės, todėl susidūrę su bėda turėsite puikų palaikymą. Jei niekad nebandėte Linux, mes drąsiai siūlome „Mint“ kaip jūsų pirmą distributyvą.

Naudotojui kuriam reikia visko kas naujausia: Fedora

7Fedora“ stengiasi turėti visas naujausias programų laidas. Atnaujinamai leidžiami kas pusę metų, taip kaip ir „Ubuntu“, tik jie nėra ilgai palaikomi. Tikimasi jog naudotojai atsinaujins versiją pastoviai, kai tik išeis nauja versija. Tokios programos kaip „Firefox“ bus atnaujinamos iškart kai tik „Mozilla“ išleis naują versiją, priešingai nei „Ubuntu“, kuris paprastai padarys „Ubuntu-specific“ pakeitimų ir išleis vėliau. Tai gali sukelti nestabilumą, bet tai puiku tiems kas nori visada turėti naujausią versiją. Taipogi jis atnaujino „GNOME 3 Shell“ labai greitai ir šiuo metu tai yra populiariausias distributyvas naudojantis „GNOME 3 shell“. „Fedora“ naudoja lėtesnę, bet paprastesnę „Yum“ paketų tvarkyklę. Nors ir nėra pakankamai programinės įrangos, saugyklose ar internete vieno paspaudimo diegimo failuose jūs galite rasti praktiškai viską ko reikia. „Fedora“ taipogi labai saugi ir turi galimybes naudoti įmonėse. Jei ruošiatės naudoti Linux profesionalioje aplinkoje „Fedora“ labiau tinka rimtiems Linux naudotojams nei tiems kurie Linux naudoja kaip hobį.

Atsargiems ir stabiliems: Debian

8Debian“ dauguma aspektų yra „Fedora“ priešingybė. Jo tikslas būti kaip įmanoma stabilesniu ir kiek įmanoma be klaidų. Tai daroma labai gerai, bet tai reiškia jog jūsų sistemoje dauguma programų yra pasenę. Nauji leidimai išeina kas 1-3 metus. Kūrėjų bendruomenė gali būti šiek tiek šiurkšti mažiau žinantiems kūrėjams. Nepaisant to, jei ieškote kažko stabilaus kaip uola ir jums nebūtina visada turėti naujausią programos versiją, „Debian“ skirta būtent jums. „Debian“ naudoja tą pačią paketų tvarkymo infrastruktūrą kaip ir „Ubuntu“ ir „Mint“, taigi jis turi užtektinai programų. Taipogi palaiko daug procesorių architektūrų, tai puiku jei turite itin seną ar nestandartinę įrangą.

Auksarankiui (org. „For Tinkerer“ – „Tinkerer“ komiksų personažas): OpenSUSE

9OpenSUSE“ tinkamas įprastam darbui, jis turi labai paslaugią bendruomenę. Pagrindinis pliusas yra konfigūravimo galimybės. Numatytasis darbastalis yra „KDE“ (mano nuomone tai lengviausiai konfigūruojamas darbastalis). Diegimo metu galite rinktis tarp „KDE“, „GNOME“, „LXDE“ ir „XFCE“ darbastalio aplinkų. Taipogi jis turi labai gerai padarytą sistemos administravimo įrankį ir paketų tvarkyklę žinomą kaip „YaST“, taip pat puikią dokumentaciją ir (kaip anksčiau minėta) paslaugią bendruomenę. Verta paminėti jog „KDE“ ir „OpenSUSE“ gali naudoti daugiau resursų nei kiti distributyvai, prieš renkantis reikėtų pagalvoti ar turėsite pakankamai resursų. Tai neidealus distributyvas jūsų nešiojamajam kompiuteriui . Jei jūs vienas iš tų žmonių kuriems reikia „tiesiog taip“, „OpenSUSE“ yra tinkamas distributyvas, išbandykite. Jis suteikia galimybę viską konfigūruoti be lindimo į komandinę eilutę.

Nepasiduodantiems, užsispyrusiems, pažengusiems, laisviems: Arch Linux

10Arch Linux“ yra ypatingas distributyvas. „Arch“ neturi daug savo charakteristikų kadangi diegiant jūs jį diegiate iš nieko, tai yra tikrai iš nieko į nieką. Viskas ką turite įdiegę tai komandinė eilutė, iš kurios kuriate darbastalio aplinką, tvarkykles, pageidaujamas programas ir visa kitą. Iš esmės jūs kuriate savo ypač pritaikytą distributyvą. Tai gali būti minimalistinis ar pilnas galimybių distributyvas, tai atima daug laiko, bet galiausiai jūs gaunate būtent tai ko norite, nei daugiau nei mažiau (beto proceso metu sužinote kaip veikia su Linux). Dar viena gera „Arch“ savybė yra ta jog jei kažkas neveikia, jūs paprastai žinote kodėl, nes jūs esate priversti su tuo susidurti žemame lygyje.

„Arch“ naudoja ypatingai paprastą ir galingą paketų tvarkyklę „Pacman“. Arch yra „rolling release“ tai reiškia jog nėra jokių „oficialių“ leidimo laidų, jūs visada įdiegiate naujausią to paketo versiją. Tai yra puiku „super bleeding edge“ naudotojams. „Arch“ taipogi turi „Arch User Repository (AUR)“, vienas iš mano mėgstamiausių dalykų visoje Linux terpėje. Tai suteikia galimybę bendruomenei kurti paprastai diegiamas betkokios programos versijas. Taigi net jei kažko ir nėra oficialiose „Arch“ saugyklose jūs galite įdiegti tai su „AUR“ pagalbininkais („yaourt“), nelyg tai būtų paketas iš oficialios saugyklos. Išsamesnę informaciją apie „Arch“ diegimą ir naudojimą galite rasti šiame vadove.


Savaime aišku tai nėra vieninteliai Linux distributyvai. Yra dar daug populiarių, tokių kaip „CentOS“ ir „Slackware“, beto yra visų aukščiau išvardintų distributyvų versijos su kitomis darbastalio aplinkomis, pvz. „Ubuntu“ su įgalinta „LXDE“ – „Lubuntu“ (paremta „Ubuntu“) ar super minimalistinė „CrunchBang“ (paremta „Debian“). Pasikartosiu, aplankykit „DistroWatch“ ir rasite daugiau minčių, nebijokite išbandyti daug distributyvų kol rasite sau skirtą. Kuo daugiau bandote, tuo didesnė tikimybė jog rasite savo idealų.

logo-lifehacker

Darbastalio filmavimas su FFMPEG

12 Comments

Pradėjau rašyt straipsnį (jis nebeišvys dienos šviesos), susidūriau su poreikiu padaryt veiksmų  vaizdo įrašą, nes išreikšt tai tekstu buvo sudėtinga. Kai pradėjau domėtis kas ir kaip su darbastalio filmavimu, radau daug programų, su savais pliusais ir minusais. Kažkuri programa turi tai, bet neturi ano, beto reiktų įsirašyt milijoną priklausomybių. Kita programa turi ir tą, ir aną, bet kažkaip stringa vaizdas ir išsaugo netinkamu formatu. Vienu žodžiu yra daug puikių programų, bet aš aprašysiu universalų darbastalio filmavimo variantą, betkokiam distributyvui, betkokiai darbastalio aplinkai, betkokio lygio linux naudotojui betkokio lygio nekreivarankiui linux naudotojui, betkokiem poreikiam (jei truks kažkokios galimybės, visada yra galimybė ją pridėti). Iki šiol niekad nesusidūriau su video darymu ir kėlimu į youtube, mano pirma patirtis šioje srityje yra rašant šį straipsnį, jei turit ką pasakyt rašykit komentarus.

Sukuriam video

Viso ekrano vaizdas:

ffmpeg -f x11grab -r 25 -s 1280x1024 -i :0.0 vcodec libx264 -preset ultrafast -threads 0 video.mkv

Vaizdas aplink pelės žymeklį:

ffmpeg -f x11grab -follow_mouse centered  -r 25 -s 640x480 -i :0.0 -vcodec libx264 -preset ultrafast -threads 0 video.mkv

-f x11grab – šaltinis, jei reik ir garso pridedam ir „-f alsa -ac 2 -i hw:0,0“
-follow_mouse – ir taip aišku, įrašyti tik kvadratą aplink pelę. Vietoj „centered“ galim įrašyt skaičių pikseliais, tada įrašomas kvadratas pasislinks tik tada kai pelė pajudės per tiek pikselių
-show_region 1 – rodo kvadratą kurio vaizdas įrašomas, nenaudoju, nes maišo:)
-r – kadrai per sekundę
-s – dydis. Pirmu atveju ekrano rezoliucija, antru – įrašomo kvadrato dydis
-i – jei reik įrašyt tik dalį ekrano, tada ten nurodoma kur prasideda ir kur baigiasi įrašoma dalis, šiuo atveju įrašoma aplink pelę todėl neaktualu. Jei pridėsime „+nomouse“ pelės žymeklis nebus įtraukiamas į video, pvz. „-i 0.0+nomouse“
-vcodec – kodekas

ffmpeg -encoders #visų encoder'ių sąrašas

-preset nustatymų rinkinys

Tam skirtos programos turi galimybę po pelės žymekliu rodyt spalvotą apskritimą, taip geriau matosi kur randasi pelė. Tą kvadratą gali sukurti compiz ar kita langų tvarkyklės efektų programa, galima parsisiųst pelės žymeklių temų su spalvotu fonu (pvz. http://mbossg.deviantart.com/art/DMZ-Highlight-Cursor-For-Ubuntu-Linux-309840060 ), etc. kadangi aš taikau į universalumą tai aprašysiu kaip susikurt savo pelės žymeklį. Žemiau yra video kuriame parodyta kaip aš kūriau pelės žymeklį naudojamą tame video.
http://www.youtube.com/watch?v=iACqOjYwVsI

1. Variantas

Video parodyta kaip sukurt ir išsaugot būsimą pelės žymeklį png formatu. Sukuriam failą cursor.conf su turiniu: 128 0 2 test.png

128 – žymeklio dydis
0 – hotspot x koordinatė
2 – hotspot y koordinatė
test.png – būsimas žymeklis

xcursorgen cursor.conf left_ptr

ir sukuriamas naujas pelės žymeklis.

2. Variantas

Šitas variantas nelabai universalus, nes skirtas tik GIMP programai ir šiaip netinka tada jei reikia automatizuot, rašyt scenarijų. Sukuriam žymeklį (turi būt vienas sluoksnis, kitaip bus animuotas), File->export->left_ptr.xmc įrašom „hostpot“ koordinates ir išsaugom. Tada pašalinam failo plėtinį, paliekam tik „left_ptr“.

Sukūrus žymeklį (-ius) sudedam juos į ~/.icons/cursors_for_video/cursors aplanką. Vietoj „cursors_for_video“ galim rašyt betką, svarbiausia jog tam aplanke būtų aplankas „cursors“, o jame žymekliai. Iš esmės tai gana ir dviejų „left_ptr“ ir „xterm“, kitus galim paimt iš org. temos. Ir įjungiam žymeklių temą „cursors_for_video“

Jei turit laiko ir noro galit sukurt pilną (panaudojamą) pelės žymeklių temą. Išsamų straipsnį apie tai galima rasti čia (angliškai)

Vandens ženklas (Watermark)

Sukūrus video, reik uždėt „watermark“, net jei video skirta visiems ir platinama pagal GNU licenciją, nepakenks pranešt kas video autorius ar kam tas video buvo kurtas 🙂

ffmpeg -i video.mkv -vcodec libx264 -preset ultrafast -threads 0 -vf "movie=logo.png [wm]; [in][wm] overlay=X:Y [out]" video_su_logo.mkv

logo.png – logotipas (vandens ženklas) png formatu, galim daryt viso video dydžio arba mažą. Didelio atveju naudojam overlay=0:0 Darant didelį lengviau nurodyt vietą ir tai suteikia daugiau galimybių.
X – x koordinatė, kurioje prasidės logo
Y – y koordinatė, kurioje prasidės logo

Kėlimas į youtube

Turime video kuriame matomas išryškintas pelės žymeklis ir kuriame pridėtas vandens ženklas. Kaip ir viskas baigta, beliko įkelt į youtube. Konvertuojam:

ffmpeg -i video_su_logo.mkv -ss 00:01:15 -t 00:05:15 -s 1024x768 -vcodec libx264 -acodec libmp3lame -preset slow youtube.mp4

-ss  – video pradžia. Savaime aišku reikia ne viso ilgio, nes prieš reikalingą video dalį dar reikėjo atsidaryt programą, perskaityt email, po reikalingos dalies padarymo reikėjo uždaryt programą, etc. visa tai yra tam video, todėl paliksim tik reikalingą dalį pvz. nuo  00:01:15 iki 00:05:15
-t – video trukmė (nuo -ss)
-s – originaliai mano video buvo 640×480, bet įkėlus į youtube jis tapo labai sulietas, bandžiau padaryt jį tokio dydžio kaip youtube rodo 320×240, bet tai negelbėjo. Bandžiau įvairius kodekus ir skirtingus nustatymus, bet vistiek originalas atrodė žymiai geriau nei įkeltas į youtube. Todėl padidinau iki 1024×768 tai pagelbėjo, video tapo beveik toks pat aiškus kaip ir originale.
-acodec – mano video neturi garso, bet youtube skundžiasi jog nesupranta audio formato, todėl dėl visa ko konvertuojam neegzistuojantį garsą į mp3.

P.S.

Perskaičiau daug straipsnių, visur „-sameq“ naudojamas manant jog tai „same quality“, tai netiesa! Ta parinktis yra „same quantizers“. ffmpeg dokumentacijos įrašas ta tema: wiki
Beto šitas įrašas yra jūsų kelionės į darbastalio filmavimą pradžia, o ne pilnas kelionių gidas. Yra begalė kodekų, begalė parinkčių ir nesuskaičiuojama daugybė galimų poreikių. Dalinuosi informacija kuri padės žengti pirmus žingsnius, bet toliau jau patys…

PC sanitarinė diena

5 Comments

„Sanitarinė diena, lankytojus priimsime 2012.12.14. Galite naudotis kompiuteriais esančiais viešojoje bibliotekoje.“

O jei rimtai tai karts nuo karto viskam reikia „profilaktikos“ ar „sanitarinės dienos“, geriau išvengt bėdų nei jas taisyt. Bėdos visada atsitinka tada kai žūtbūt reikia kompiuterio, o profilaktiką galima atlikti tada kai turi laiko. Tai nusprendžiau pasidalint savo „sanitarinės dienos“ ypatumais.

 

Atsarginė duomenų kopija

Visų pirma reikia padaryt atsarginę duomenų kopiją, šiam pasauly visko būna ir kartais profilaktika pridaro bėdų, o ne padeda jų išvengti 🙂

Prie atsarginė kopijos vertėtų pridėti ir įdiegtų paketų sąrašą (kad būtų galima reikalui esant įrašyti tuos pačius paketus, pvz. sugedus sistemai, norint atkurti buvusią sistemą)

Komanda (archlinux):

sudo pacman -Qeq > ~/idiegti_paketai.txt

Visų paketų iš to sąrašo įdiegimas (archlinux):

 for x in $(cat ~/idiegti_paketai.txt); do pacman -S $x; done

Aš darau tik namų aplanko atsarginę kopiją, man visiškai negaila prarast filmų ar muzikos, viską kas reikalinga laikau namų aplanke.

Komanda:

tar -cvzf /paskirties/aplankas/home_back.tar.gz /home/naudotojas

Mano naudojama komanda (ji įdėta į bashrc alias, realiai nerašau tokios ilgos):

tar --exclude=/home/gymka/.wine --exclude=/home/gymka/.wine-chessmaster -cvzf /media/media2/home_back.tar.gz /home/gymka

Aš nedarau „wine“ failų kopijos, nes jie užima daug ir iš jų naudos nedaug. Reikalui esant žymiai patogiau iš naujo įdiegt programą.

Atsarginę failų kopiją laikau kitam fiziniam diske (pas mane 3 HDD, dėja) ir usb atmintinėje (ją laikau kitame kambaryje).

Nereikalingų failų šalinimas

Laikui bėgant prisikaupia daug nereikalingų failų, pvz. laikini failai, programų vertimai, ir t.t. Beto dar yra failų kuriuos verta pašalint saugumo/privatumo sumetimais. Čia į pagalbą ateina programa „bleachbit“, ji turėtų būti betkurio distributyvo saugykloj.

Programa paprasta ir aiški, išversta į Lietuvių kalbą, šiaip nereiktų jokių komentarų, bet pakomentuosiu. Atveriam programą („root“ teisėmis) -> Peržiūrim visas eilutes, pažymim/atžymim ką reikia. Pagal nutylėjimą „Sistema -> Lokalizacijos“ yra nepažymėta, bet mano nuomone tai nėra prasmės laikyt vertimų kurių nenaudoji, o mano sistemoj jie užėmė 600mb. Nustatymuose pasirenkam kurias kalbas palikti ir pažymim anksčiau minėtą langelį.  Spaudžiam „Peržiūra“, peržiūrim ką programa ruošiasi pašalinti ir jei viskas tenkina spaudžiam „Išvalyti“.

*.pac* failai (tik archlinux)

Bėgant laikui prisikaupia  visokių *.pac* failų, visi žinom kas jie ir kam jie reikalingi (kas nežino – archwiki). Savaime aišku geriausia konfigūraciją atnaujint iškart po paketo įdiegimo, bet kartais atnaujinimo metu nėra laiko/noro dar ir konfigūraciją atnaujint.

Surinkt visiem *.pac* failams naudoju programą „yaourt“ (ji skirta siųstis paketam iš AUR).

sudo yaourt -C

matom maždaug:

1 10/23/12 23:31:57  /etc/pam.d/lxdm.pacnew
2 10/28/12 16:24:15  /etc/yaourtrc.pacnew
3 11/22/12 16:20:58  /etc/fstab.pacnew
4 11/29/12 09:50:00  /etc/pacman.d/mirrorlist.pacnew
5 12/04/12 03:02:24  /etc/group.pacnew
6 12/04/12 03:02:24  /etc/gshadow.pacnew
7 12/04/12 03:02:24  /etc/passwd.pacnew
8 12/04/12 03:02:24  /etc/shadow.pacnew

Pradedam nuo pradžių, pasirenkam 1.

Jei pakeitimai nebūtini arba jie jau atlikti, parašom „:q“ ir išeinam nesaugodami failo. Tada yourt meniu pasirenkam „nustelbti“ (supress) ir naujas failas bus pašalintas.

Jei matom naują eilutę ir ją reikia tiesiog nukopijuoti surenkam „dp“.

Jei eilutė pasikeitė, paredaguojam ją. „Insert“ įeiti į redagavimo režimą, „Esc“ grįžti į komandų įvedimo režimą.

Kitos reikalingos „vimdiff“ komandos:

CTRL +W CTRL +W – pereiti į kitos pusės langą

yy – nukopijuoti eilutę

p – įklijuoti eilutę

]c – peršokti prie sekančio skirtumo

Newer Entries