Kas po velnių yra tos darbastalio aplinkos: GNOME, KDE, ir visos kitos

3 Comments

Tai yra straipsnio vertimas. Autorius: Whitson Gordon
Išvertė: Algimantas Margevičius

Straipsnis parašytas prieš 2 metus, bet principai liko tie patys, darbastalio aplinkos visdar laikosi tų pačių filosofijų. Tai yra kaip ir straipsnio dalis, jei vienas kitą papildo. Perskaičius šitą, teks perskaityt ir kitą 🙂

Linux jums suteikia galimybę tinkinti viską ką tik širdis geidžia, tai prasideda nuo tinkamos darbastalio aplinkos pasirinkimo. Nesvarbu ar jūs Linux naujokas ar tiesiog ieškote naujos išvaizdos, štai apžvalga kaip darbastalio aplinkos veikia ir kaip išsirinkti tinkamą.

Windows ir Mac OS X platinama su nustatyta grafine sąsaja (langai, tema, sistemos įrankinės, ir t.t.) ir ji nėra sukurta rimtam tinkinimui ir pritaikymui jūsų skoniui. Linux jums suteikia galimybę ne vien tinkinti tai kaip atrodo darbastalis, bet net ir jo funkcionalumą, nustatymus kurie rodomi tarp visų nustatymų. Jei jūs pradedantis Linux naudotojas greičiausiai girdėjote apie populiariausias darbastalio aplinkas, tokias kaip GNOME, KDE, XFCE, Openbox, ir kitas, bet ką jos reiškia, kas tai yra? Šiame straipsnyje aptarsime kas yra darbastalio aplinka ir kaip išbandyti naują aplinką, neperrašant OS.

Kas yra langų tvarkyklės ir darbastalio aplinkos?

fluxboxWindows ir Mac OS X buvo sukurtos galvojant apie GUI ir sukurta taip jog veiktų tik su tuo konkrečiu GUI, tuo tarpu Linux GUI yra visiškai autonominė nuo likusios OS. Iš esmės yra kelios jos dalys: pirmiausiai yra X langų sistema, kuri ir piešia ekrane visą jūsų matomą GUI. Aukščiau yra tai kas vadinama langų tvarkykle, kuri leidžia jums (visai netikėtai) tvarkyti langus, kuriuos matote ekrane: stumdyti juos, paimti ir vilkti failus, slinkti aukštyn ar žemyn ir taip toliau.

Naudojamam GUI užtenka tik langų tvarkyklės, nors tai ir minimalistinis variantas. Paprastai tokiu atveju nebus skydelių, užduočių juostų ir milijono meniu su kuriais galima būtų dirbti. Toks variantas puikiai tiks seniem, silpniems kompiuteriams, bet dažniausiai žmonės naudoja langų tvarkykles ir darbastalio aplinkas, kurios suteikia galimybę pasirinkti skirtingas užduočių juostas, skydelius, derinti sistemą ir konfigūruoti nustatymus naudojant GUI. Populiarios darbastalio aplinkos: GNOME (platinama su langų tvarkykle vadinama Metacity, nors galima naudoti ir daug kitų) ir KDE (kuri platinama su savo, skirta tik KDE, KWin langų tvarkykle).gnome1

Per daug informacijos? Tai tikrai ne tas pats kas naudojantis Windows ir Mac OS X, kur tiesiog įdiegiate OS ir viskas. Tai yra pakankamai paprasta, bet tai tik dėl to jog ten nėra galimybės rinktis iš daug skirtingų darbastalio aplinkų, Linux atveju galite pilnai derinti viską ką matote ir sukonfigūruoti taip kaip jums patinka. Jei turite pagyvenusį kompiuterį, galite naudoti tiktai langų tvarkyklę arba paieškoti mažiau resursų naudojančios aplinkos. (vert. – XFCE, LXDE)

Pastaba: Nors langų tvarkyklė ir darbastalio aplinka yra skirtingi dalykai, šio straipsnio tikslas parodyti jums Linux lankstumą naudojant skirtingas darbastalio aplinkas ir langų tvarkykles. Norint supaprastinti straipsnį, toliau bus naudojama frazė „darbastalio aplinka“, nepaisant to ar kalbama apie darbastalio aplinką ar tiesiog apie langų tvarkyklę.

Darbastalio aplinkos diegimas ir paleidimas

Darbastalio aplinka yra atskirta nuo OS, taigi jūs turite daug pasirinkimų kas veiks kartu su Linux distributyvu. Eksperimentavimui su darbastalio aplinkomis jums reikės šių toliau esančių žinių.

Darbastalio aplinkos naudojimas

medium_loginscreenPuiku yra tai jog tame pačiame kompiuteryje galima įdiegti ne vieną darbastalio aplinką, kurią naudoti galite pasirinkti prisijungimo metu. Dauguma nustatymų liks persijungiant tarp langų tvarkyklių (tie kurie įmontuoti į programas ir tie saugomi komandinės eilutės konfigūracijos faile), kiti nustatymai bus prarasti (tie kurie susiję su jūsų darbastalio valdymu, tokie kaip langų išvaizda ar klaviatūros susiejimai).

Kiekviena darbastalio aplinka platinama su keliomis esminėmis programomis sukurtomis būtent jai, taigi jei įdiegsite daugiau nei vieną darbastalio aplinką, savo meniu matysite kelias papildomas parinktis. Pavyzdžiui GNOME kaip numatytąją failų naršyklę naudoja Nautilus, tuo tarpu KDE naudoja Dolphin – jei savo sistemoje įdiegsite ir GNOME ir KDE, meniu matysite abi failų tvarkykles, nepaisant kurią aplinką šiuo metu naudojate. Beto kiekviena darbastalio aplinka turi savas programas, kurias galite parsisiųsti iš distributyvo saugyklos: tai IM klientai, pašto programos, BitTorrent programos ir dar daug visko.

Nors galite naudoti bet kokios darbastalio aplinkos programas, dauguma naudotojų naudoja tas programas kurios gautos kartu su darbastalio aplinka, nes jos labiau integruotos į darbastalio aplinką. Pavyzdžiui GNOME naudotojai pageidauja matyti Pidgin kaip jų IM klientą, tuo tarpu KDE naudotojai naudoja Kopete. Kai kurios programos, pvz. Firefox, Chrome ir GIMP sukurtos su „GTK toolkit“ (juo paremtos GNOME ir XFCE), bet dažnai naudojamos skirtingose darbastalio aplinkose, paprasčiausiai todėl jog jos geriausios savo srityje. Galiausiai galima pasakyti jog viskas priklauso nuo jūsų, jūsų darbas išbandyti programas ir pasilikti tas kurios veikia geriausiai jūsų darbastalio aplinkoje ir geriausiai atitinka jūsų skonį.

Darbastalio aplinkos diegimas

Kai kurie Linux distributyvai platinami su numatytąją darbastalio aplinka. Pavyzdžiui OpenSUSE naudoja KDE. Kitos kaip mano mėgstamiausia Arch, leidžia pasirinkti darbastalio aplinką kurią norite naudoti. Ubuntu tai išskirtinis atvejis: numatytoji aplinka yra GNOME, bet ji platinama ir su kitomis darbastalio aplinkomis: Kubuntu (kur numatytoji yra KDE), Lubuntu (kur numatytoji yra LXDE) ir Xubuntu (kur numatytoji yra XFCE).

installxubuntuJei naudojate ne Ubuntu, galite įdiegti kitą darbastalio aplinką, naudodamiesi savo paketų tvarkyle (pvz. archlinux distributyve: pacman -S kde ). Kitą kart atsijungus, prisijungiant galėsite pasirinkti kurią darbastalio aplinką naudoti.

Jei naudojate kažką panašaus į „Ubuntu“ kuris platinamas su skirtingomis numatytosiomis aplinkomis, aplinkas galite išbandyti keliais būdais. Jei naudojate numatytąją GNOME paremta Ubuntu versiją ir norite išbandyti KDE. Galite arba įdiegti Kubuntu arba tiesiog įdiegti pačią KDE.

Kokių yra darbastalio aplinkų?

GNOME

GNOME yra populiariausia Linux darbastalio aplinka, Ubuntu naudotojai greičiausiai jau išbandė ją. Ji naudoja nedaug resursų ir yra paprasta naudoti. (vert. – straipsnis parašytas 2011-ųjų vasarį. GNOME 3 išleista 2011-ųjų balandį. Čia kalbama apie GNOME 2) Ji puikiai tinka naujiems Linux naudotojams – ypač tiems kurie neturi laiko gilintis į darbastalio aplinką. Savaime aišku tai nereiškia jog ji nepatiks pažengusiems naudotojams. Ji turi ir sudėtingesnių nustatymų kurie leis sukonfigūruoti būtent taip kaip norite. Nenoriu lyginti sąsajos su kitomis OS, nes ji pakankamai unikali, bet galiu pasakyt jog meniu juostų viršuj ir apačioj kombinacija daro ją panašesne į Mac nei į Windows (ypač jei naudojate Ubuntu su nauja Unity sąsają). Pridėjus populiarią langų tvarkyklę „Compiz“ galite pridėti daug gražių pagražinimų.

KDE

kde1KDE naudoja daugiau resursų nei GNOME, taipogi ji yra šiek tiek sudėtingesnė. Ji nesitaiko į paprastą ir paprastai naudojamą sąsają, ji stengiasi pridėti visą reikiamą funkcionalumą, nesvarbu ar jūs kompiuterastas ar naujokas. Greičiausiai tai geriausiai atrodanti aplinka, ji turi valdyklėmis paremtą darbastalį. Meniu sustatyti panašiai kaip ir Windows, su vienu pagrindiniu meniu apatiniame kairiame kampe ir užduočių juosta kurioje galite paleisti programas ar peržiūrėti nustatymus. Iš tikro tai KDE turi daug nustatymų tame meniu, bet pakankamai sudėtinga naršyti po jį, net jei jūs ir susipažinęs su Linux. Tiesiog yra tiek daug meniu ir nustatymų jog sunku susigaudyti kas ir kaip. Taipogi ji turi savybę kuri supainios naujokus, paėmus ir nuvilkus failus visada bus klausiama ar norite perkelti ar kopijuoti failą. Jei jūs pažengęs naudotojas ir ieškote daug konfigūravimo įrankių, KDE yra puikus pasirinkimas, tik jums šiek tiek pasimokinti kol viską perprasite.

XFCE

xfce1XFCE sukurta būti lengva, be naudojimo paprastumo aukojimo. Iš tiesų tai ji labai panaši į GNOME, taigi naujiem naudojam nekils bėdų susidraugauti su ja. Ji nėra iš gražiausiųjų, bet jei turite pagyvenusį kompiuterį (ar nešiojamą kompiuterį, kuria svarbu sunaudojama energija) ši darbastalio aplinka veiks greičiau nei betkuri kita.

 
 
 
 
 
Nuo vertėjo: LXDE

Langų tvarkyklės

Aprašiau tris populiariausias darbastalio aplinkas, bet jūs galite įdiegti langų tvarkyklę ir be darbastalio aplinkos. Įdiegti autonominę langų tvarkyklę (pvz. Enlightenment, Fluxbox, OpenBox ar AwesomeWM) bus tikrai kitokia patirtis nei diegti visą darbastalio aplinką. Dažnai jose nebūna užduočių juostų, skydelių ir savaime aišku meniu, taigi bediegdami ir benaudodami tikrai kažko išmoksite, bet tai „lengviausias“ (įdiegiamų paketų dydžio prasme) būdas pridėti GUI į Linux. Jos puikiai tinka kompiuteriams kuriuose ribotas energijos kiekis, serveriams ar nišiniais atvejais kai jums nereikia pilnos darbastalio aplinkos. (pvz. aš namų teatro sistemoje kompiuteryje naudoju Fluxbox, kadangi man reikia langų tvarkyklės paleisti žaidimus iš XBMC). Tai tikrai ne tas kelias kuriuo rekomenduočiau eiti daugumai naudotojų, bet tai tikrai verta paminėti.


Tai tik tai ledkalnio viršūnė, to ką galima padaryti su skirtingomis darbastalio aplinkomis, bet tikimės jog sudominome ir jūs dabar pagalvosite apie kitų variantų išbandymą. Viską lemia jūsų poreikiai ir skonis (ir turima aparatinė įranga), taigi nebijokite eksperimentuoti! Jei turite mėgstamą langų tvarkyklę ar darbastalio aplinką, parašykite apie ją komentaruose.

logo-lifehacker

LXDE. Kas tai?

7 Comments

Kas tai?

LXDE tai yra lengva ir nepaprastai greita darbastalio aplinka. Ji orientuojasi į resursų ir energijos taupymą, ji be jokių problemų veiks su „pagyvenusiu“ kompiuteriu, taipogi naudojant LXDE nešiojamojo kompiuterio baterija  jums padėkos 🙂

Istorija

Lightweight X11 Desktop Environment – projektas prasidėjo 2006-ais metais. Viskas prasidėjo nuo programuotojo Hong Jen Yee aka PCMan, kuris sukūrė failų tvarkyklę „PCManfm“ tai buvo pirmas LXDE komponentas.

LXDE vs XFCE

Tai skirtingi projektai turintys tą patį tikslą – sukurt darbastalio aplinką naudojančią mažai resursų. Dalis kodo yra ta pati, kažką LXDE paimė iš XFCE, kažką XFCE paimė iš LXDE. Naudot LXDE ar XFCE tai tik skonio reikalas.

Išvaizda

LXDE naudoja „GTK+ toolkit“, kas liečia išvaizdą tai galima naudoti tas pačias temas kaip ir Ubuntu sistemoje. Problemų dėl išvaizdos tikrai neturėtų kilti, nes temų tikrai yra kiekvieno skoniui ir fantazijai. Kas liečia efektus ir įvairius pagražinimus tai čia pasireiškia resursų ir energijos taupymas. LXDE tikrai negali varžytis su kitų DE „eye candy“, bet nepaisant to LXDE tikrai neatrodo kaip Windows 95.(jei yra noras, tai yra temų panašių į senus windows)

Komponentai(esminiai)

Openbox – langų tvarkyklė

LXDM – darbastalio tvarkyklė(ta programa kuri rūpinasi „login“ dalim)

LXTerminal – LXDE terminalas

PCManfm – failų tvarkyklė

visa kita neįdomu 🙂

Distributyvai pagal nutylėjimą naudojantys LXDE

LUbuntu

Fedora spins

Opensuse

Debian

ir dar daug kitų…(visi populiariausi distributyvai tikrai palaiko LXDE)

Gyvai

PCManfm – failų tvarkyklė

Langų tvarkyklė

Darbastalis(mano asmeninis, ne LXDE numatytasis )

Kaip įdiegti?

Savaime aišku lengviausi/geriausia naudot jau paruoštą variantą, bet jei reikia tik išbandyt tai siųstis CD ir diegt užtruks per ilgai.

Ubuntu(Šaltinis):

Pridėkite LXDE launchpad ppa

atverkite terminalą ir įklijuokite šias eilutes

sudo add-apt-repository ppa:lxde/ppa
sudo apt-get update
sudo apt-get install lxde

Po sėkmingo įdiegimo, atsijunkite ir prisijungimo lango apačioje pasirinkite LXDE seansą.

Archlinux:

sudo pacman -S lxde

LXDE namai:

Namų puslapis

Forumas