Tai yra straipsnio vertimas.
Straipsnio autorius: Whitson Gordon
Išvertė: Algimantas Margevičius

11

Kaip rasti idealų distributyvą kuris skirtas būtent jums

Linux turi viską ko reikia, tai ko nėra galima susikurti 🙂 Bet yra viena didelė problema: yra per 600 distributyvų (skirtingų Linux versijų). Net ir patyrusiam Linux naudotojui tai yra be proto didelis skaičius. Jei jau apsipratote su Linux ir žinote kas ir kaip, metas susiaurinti distributyvų sąrašą ir rasti jums tinkamiausią.

Šis straipsnis nėra skirtas vien pradedantiesiems. Čia naudojama daug pagrindinių terminų. Jūs jau turėtumėte žinoti kaip veikia Linux, kas yra darbastalio aplinka, kaip veikia paketų tvarkyklės, kas yra saugykla ir t. t. Norėdami sužinoti pagrindus paskaitykite mūsų gidą kaip pradėti dirbti su Linux.

Linux distributyvas/Linux platinamasis paketas/Linux distro kas tai?

Linux distributyvas tai nėra vien tik darbastalio išvaizda ir jo elgsena. Linux distributyvą tuo kuo jis yra daro daug dalykų, ieškodami idealaus distributyvo turėtumėte atsižvelgti į daug aspektų. Daugumą dalykų distributyve galite pritaikyti savo skoniui – jums nepatinka esančios programos, darbastalio aplinka ar tvarkyklės galite ištrinti esamas ir įdiegti tas kurios patinka jums. Esmė tame jog reikia susirasti distributyvą kuris tinkamiausias jūsų poreikiams, kad jums kuo mažiau reiktų šalinti, diegti ar keisti. Kai rasite idealų jums nereikės vargti diegiant, šalinant ar konfigūruojant tai kas jums nepatinka. Štai keli svarbūs aspektai į kuriuos turėtumėte atkreipti dėmesį.

Paketų tvarkyklės

2Paprastai didžiausias skirtumas tarp distributyvų yra paketų tvarkyklė. Tie kurie naudojosi „Ubuntu“ greičiausiai yra susipažinę su APT (ar jo grafine sąsają „Synaptic“), pamatysite jog paketų tvarkymas ant Mint ar Debian ir kelių kitų distributyvų yra lygiai toks pat. Nepaisant to, kiti distributyvai naudoja savo paketų tvarkykles. Fedora naudoja Yum tvarkyklę, ja naudotis CLI truputį paprasčiau nei APT (bet ji kartais gali pasirodyti lėtesnė).

Už naudojimo paprastumą svarbiau yra paketų pasiūla. Kadangi „Fedora“ nėra tokia populiari kaip „Ubuntu“, „Mint“ ir kiti distributyvai paremti „Debian“, kartais surasti reikalingą programą yra problema ir jums teks ją kompiliuoti iš pradinio kodo, vietoj to jog tiesiog įdiegtumėte iš paketų tvarkyklės. Kompiliavimas iš pradinio kodo nėra sunki užduotis, bet kai išeis nauja versija niekas jums apie tai nepraneš ir nepasiūlys įsidiegti naujausios versijos, todėl ir toliau naudosite pasenusią versiją. Kartais tai gali būti tikra problema. Taigi rinkdamiesi distributyvą atkreipkite dėmesį į paketų tvarkyklės naudojimo paprastumą IR į populiarumą.

Darbastalio aplinka

3Darbastalio aplinka apima labai daug distributyvo dalių, bet tai taipogi lengviausiai pakeičiama dalis. Apie skirtingas darbastalio aplinkas jau kalbėjome anksčiau, taigi nesigilinsime į detales, darbastalio aplinka apima šias sritis:

  • Langų išvaizda ir elgsena, darbastalis ir meniu, taipogi jų derinimo galimybės
  • Resursų naudojimas
  • Parinktys prieinamos su grafine sąsaja (klavišų susiejimai, galimybė nustatyti kokie elementai rodomi jūsų meniu ir t. t.)
  • Kaip sklandžiai programos įsilieja į jūsų darbastalį ir į kitas programas

Jūs visada galėsite įsidiegti kitą darbastalio aplinką, bet vistiek verta smarkiai pagalvoti ar reikia distributyvo kuriame reiks keisti darbastalio aplinką. Kuo arčiau numatytasis darbastalis bus jūsų idealiam darbastaliui tuo mažiau jums teks konfigūruoti ir gaišti savo brangų laiką, tuo geriau vienos programos sąveikaus su kitomis.

Stabili ar nauja, eksperimentinė versija („Bleeding edge“)

Skirtingi distributyvai turi skirtingus leidimų ir atnaujinimo ciklus. Kai kurie, pvz. „Fedora“ stengiasi visada turėti naujausias programų ir paketų versijas, taigi visada turėsite naujausias ir geriausią programinę įrangą. Kartais už tai tenka paaukoti stabilumą, todėl kai kurie kiti distributyvai pvz. „Debian“ neskuba pritaikyti kai kurių atnaujinimų, jie įsitikina jog programinė įranga stabili ir tik tada išleidžia ją. Jei jūs visada norite turėti naujausią „Firefox“ versiją (ar kitą programą) kas nors panašaus į „Debian“ greičiausiai skirta ne jums, jums reikėtų rinktis kažką panašaus į „Fedora“, ten atnaujinimai atkeliaus anksčiau.

Aparatinės įrangos suderinamumas

4Skirtingi distributyvai naudoja skirtingas tvarkykles, tai reiškia jog jūsų aparatinė įranga vienam distributyve veiks iškart, be jokių konfigūracijų, „out of the box“ taip sakant, o kituose gali tekti pasistengti jog ta įranga veiktų. Kai ieškosite tinkamo distributyvo, pažiūrėkite ir aparatinės įrangos suderinamumo puslapy (arba pabandykite tą distributyvą su jų „Live CD“) ir žinosite ar su jūsų Wi-Fi plokšte, video plokšte ir garso plokšte nekils bėdų. Jei kils bėdų tai reiškia jog jums tiesiog reikės paaukoti kelias minutes ir priversti viską veikti. Nuotraukos autorius Garrette.

Bendruomenės palaikymas

Svarbi Linux dalis – bendruomenė, ar jums reikia pagalbos ar programos palaikymo ar net dokumentacijos visa tai kuria bendruomenė. Kuo didesnė distributyvo bendruomenė, tuo didesnė tikimybė jog gausite pagalbos, rasite dokumentacijos apie konkrečią problemą ar aparatinę įrangą. Būtent tai daro „Ubuntu“ tokiu puikiu distributyvu pradedantiesiems. Apžiūrėkit jūsų pasirinkto distributyvo forumus ir nuspręskite kuris jums tinka ir patinka. Ar bendruomenė naudinga, padedanti? Ar daug yra naudingų forumo temų ar dokumentacijos puslapių (tokių kuriuose tvarkomasi su problemomis su konkrečiais nešiojamaisiais kompiuteriais)? Kuo geresnis bendruomenės palaikymas, tuo lengviau bus naudoti tą distributyvą.

Distributyvai kuriuos turėtų išbandyti kiekvienas Linux naudotojas

Dabar kai jau žinote iš ko padarytas Linux distributyvas, jums turbūt knieti sužinoti kur pradėti savo paieškas. DistroWatch yra puikus resursas pradėti savo paieškoms, bet yra šimtai distributyvų ir paieška gali pasidaryti per ilga ir per sudėtinga. Mes rekomenduojame išbandyti daugiau distributyvų nei pateikiama šiame sąraše, čia surašyti keli distributyvai kurie yra labai populiarūs ir puiki pradžia bet kuriai paieškai. Dauguma distributyvų turi kelis variantus su skirtingomis darbastalio aplinkomis, bet mes susikoncentruosime į numatytąsias aplinkas.

Paprasta: Ubuntu

5Jei anksčiau bandėte Linux, jei jau skaitote šį straipsnį, tai greičiausiai bandėte, jūs turbūt jau naudojote „Ubuntu“. Originalus „Ubuntu“ tikslas buvo paversti Linux paprastesniu eiliniam naudotojui, jie padarė didį darbą. Tai puikus distributyvas pradedantiesiems. Pakankamai paprastas naudotis, atnaujinamas kas pusę metų ir nuo šiol turi savo „Unity“ sąsają, kuri skirta išskirtinai „Ubuntu“. Ji suteikia tokias galimybes kaip skydelis vietoj užduočių juostos, paketų tvarkyklei suteikia sąsają nelyg programų parduotuvė, galimybę paprastai ieškoti visoje OS ir dar daugiau. Kai kam tai patinka, daug žmonių jos („Unity“) nekenčia, bet jūs visada galite grįžti prie klasikinės GNOME sąsajos, jūsų teisė rinktis. „Ubuntu“ platinama su standartiniu programų rinkiniu, į jį įeina „Firefox“, „Thunderbird“, „Empathy“ momentiniams pranešimams (IM), „Transmission“ torrent’ų siuntimui ir dar daug visko. Taipogi jis turi didelę ir ypač padedančią bendruomenę, taipogi puikų aparatinės įrangos palaikymą, taigi jei ieškote ko nors kas veiktų be jūsų įsikišimo ir ir iškart įdiegus, „Ubuntu“ nebloga vieta pradėti jūsų paieškas. Jo populiarumas reiškia ir tai jog saugyklose (ar internete supakuotą kaip DEB) tikrai rasite reikalingą programą. Tik retais atvejais programą jums teks kompiliuoti iš pradinių kodų failų.

Pradedančiajam: Linux Mint

6Tiesą sakant „Linux Mint“ yra paremta „Ubuntu“, bet nusprendėme įtraukti ir ją, nes kai „Ubuntu“ išleido savąją „Unity“ sąsają, „Linux Mint“ tapo populiaresnė už „Ubuntu“ (vert. originalus straipsnis parašytas 2012.03.02). „Mint“ stengiasi būti kiek įmanoma paprastesniu, naujiems Linux naudotojams: diegimas yra paprastas ir aiškus, meniu yra pažįstami ir intuityvūs, ne taip kaip kiti distributyvai, šis nesistengia atsiduoti tik tam kas yra atviro kodo ir nemokama. Šis distributyvas platinamas su tokiais dalykais kaip „Adobe Flash“, MP3 palaikymas ir keliomis įdiegtomis uždaro kodo tvarkyklėmis. Paprastai kituose distributyvuose jas reikia atsisiųsti atskirai. Naudojamų programų sąrašas labai panašus į „Ubuntu“ (su ryškiu skirtumu: momentiniams pranešimams „Mint“ naudoja „Pidgin“, o ne „Empathy“ – pasirinkimas su kuriuo mes sutinkame) kadangi naudojama ta pati paketų tvarkymo sistema kaip ir „Ubuntu“ jūs turite platų programų saugyklose ir DEB failų internete pasirinkimą. Taipogi jis yra kuriamas tik bendruomenės, todėl susidūrę su bėda turėsite puikų palaikymą. Jei niekad nebandėte Linux, mes drąsiai siūlome „Mint“ kaip jūsų pirmą distributyvą.

Naudotojui kuriam reikia visko kas naujausia: Fedora

7Fedora“ stengiasi turėti visas naujausias programų laidas. Atnaujinamai leidžiami kas pusę metų, taip kaip ir „Ubuntu“, tik jie nėra ilgai palaikomi. Tikimasi jog naudotojai atsinaujins versiją pastoviai, kai tik išeis nauja versija. Tokios programos kaip „Firefox“ bus atnaujinamos iškart kai tik „Mozilla“ išleis naują versiją, priešingai nei „Ubuntu“, kuris paprastai padarys „Ubuntu-specific“ pakeitimų ir išleis vėliau. Tai gali sukelti nestabilumą, bet tai puiku tiems kas nori visada turėti naujausią versiją. Taipogi jis atnaujino „GNOME 3 Shell“ labai greitai ir šiuo metu tai yra populiariausias distributyvas naudojantis „GNOME 3 shell“. „Fedora“ naudoja lėtesnę, bet paprastesnę „Yum“ paketų tvarkyklę. Nors ir nėra pakankamai programinės įrangos, saugyklose ar internete vieno paspaudimo diegimo failuose jūs galite rasti praktiškai viską ko reikia. „Fedora“ taipogi labai saugi ir turi galimybes naudoti įmonėse. Jei ruošiatės naudoti Linux profesionalioje aplinkoje „Fedora“ labiau tinka rimtiems Linux naudotojams nei tiems kurie Linux naudoja kaip hobį.

Atsargiems ir stabiliems: Debian

8Debian“ dauguma aspektų yra „Fedora“ priešingybė. Jo tikslas būti kaip įmanoma stabilesniu ir kiek įmanoma be klaidų. Tai daroma labai gerai, bet tai reiškia jog jūsų sistemoje dauguma programų yra pasenę. Nauji leidimai išeina kas 1-3 metus. Kūrėjų bendruomenė gali būti šiek tiek šiurkšti mažiau žinantiems kūrėjams. Nepaisant to, jei ieškote kažko stabilaus kaip uola ir jums nebūtina visada turėti naujausią programos versiją, „Debian“ skirta būtent jums. „Debian“ naudoja tą pačią paketų tvarkymo infrastruktūrą kaip ir „Ubuntu“ ir „Mint“, taigi jis turi užtektinai programų. Taipogi palaiko daug procesorių architektūrų, tai puiku jei turite itin seną ar nestandartinę įrangą.

Auksarankiui (org. „For Tinkerer“ – „Tinkerer“ komiksų personažas): OpenSUSE

9OpenSUSE“ tinkamas įprastam darbui, jis turi labai paslaugią bendruomenę. Pagrindinis pliusas yra konfigūravimo galimybės. Numatytasis darbastalis yra „KDE“ (mano nuomone tai lengviausiai konfigūruojamas darbastalis). Diegimo metu galite rinktis tarp „KDE“, „GNOME“, „LXDE“ ir „XFCE“ darbastalio aplinkų. Taipogi jis turi labai gerai padarytą sistemos administravimo įrankį ir paketų tvarkyklę žinomą kaip „YaST“, taip pat puikią dokumentaciją ir (kaip anksčiau minėta) paslaugią bendruomenę. Verta paminėti jog „KDE“ ir „OpenSUSE“ gali naudoti daugiau resursų nei kiti distributyvai, prieš renkantis reikėtų pagalvoti ar turėsite pakankamai resursų. Tai neidealus distributyvas jūsų nešiojamajam kompiuteriui . Jei jūs vienas iš tų žmonių kuriems reikia „tiesiog taip“, „OpenSUSE“ yra tinkamas distributyvas, išbandykite. Jis suteikia galimybę viską konfigūruoti be lindimo į komandinę eilutę.

Nepasiduodantiems, užsispyrusiems, pažengusiems, laisviems: Arch Linux

10Arch Linux“ yra ypatingas distributyvas. „Arch“ neturi daug savo charakteristikų kadangi diegiant jūs jį diegiate iš nieko, tai yra tikrai iš nieko į nieką. Viskas ką turite įdiegę tai komandinė eilutė, iš kurios kuriate darbastalio aplinką, tvarkykles, pageidaujamas programas ir visa kitą. Iš esmės jūs kuriate savo ypač pritaikytą distributyvą. Tai gali būti minimalistinis ar pilnas galimybių distributyvas, tai atima daug laiko, bet galiausiai jūs gaunate būtent tai ko norite, nei daugiau nei mažiau (beto proceso metu sužinote kaip veikia su Linux). Dar viena gera „Arch“ savybė yra ta jog jei kažkas neveikia, jūs paprastai žinote kodėl, nes jūs esate priversti su tuo susidurti žemame lygyje.

„Arch“ naudoja ypatingai paprastą ir galingą paketų tvarkyklę „Pacman“. Arch yra „rolling release“ tai reiškia jog nėra jokių „oficialių“ leidimo laidų, jūs visada įdiegiate naujausią to paketo versiją. Tai yra puiku „super bleeding edge“ naudotojams. „Arch“ taipogi turi „Arch User Repository (AUR)“, vienas iš mano mėgstamiausių dalykų visoje Linux terpėje. Tai suteikia galimybę bendruomenei kurti paprastai diegiamas betkokios programos versijas. Taigi net jei kažko ir nėra oficialiose „Arch“ saugyklose jūs galite įdiegti tai su „AUR“ pagalbininkais („yaourt“), nelyg tai būtų paketas iš oficialios saugyklos. Išsamesnę informaciją apie „Arch“ diegimą ir naudojimą galite rasti šiame vadove.


Savaime aišku tai nėra vieninteliai Linux distributyvai. Yra dar daug populiarių, tokių kaip „CentOS“ ir „Slackware“, beto yra visų aukščiau išvardintų distributyvų versijos su kitomis darbastalio aplinkomis, pvz. „Ubuntu“ su įgalinta „LXDE“ – „Lubuntu“ (paremta „Ubuntu“) ar super minimalistinė „CrunchBang“ (paremta „Debian“). Pasikartosiu, aplankykit „DistroWatch“ ir rasite daugiau minčių, nebijokite išbandyti daug distributyvų kol rasite sau skirtą. Kuo daugiau bandote, tuo didesnė tikimybė jog rasite savo idealų.

logo-lifehacker