Kas po velnių yra tos darbastalio aplinkos: GNOME, KDE, ir visos kitos

3 Comments

Tai yra straipsnio vertimas. Autorius: Whitson Gordon
Išvertė: Algimantas Margevičius

Straipsnis parašytas prieš 2 metus, bet principai liko tie patys, darbastalio aplinkos visdar laikosi tų pačių filosofijų. Tai yra kaip ir straipsnio dalis, jei vienas kitą papildo. Perskaičius šitą, teks perskaityt ir kitą 🙂

Linux jums suteikia galimybę tinkinti viską ką tik širdis geidžia, tai prasideda nuo tinkamos darbastalio aplinkos pasirinkimo. Nesvarbu ar jūs Linux naujokas ar tiesiog ieškote naujos išvaizdos, štai apžvalga kaip darbastalio aplinkos veikia ir kaip išsirinkti tinkamą.

Windows ir Mac OS X platinama su nustatyta grafine sąsaja (langai, tema, sistemos įrankinės, ir t.t.) ir ji nėra sukurta rimtam tinkinimui ir pritaikymui jūsų skoniui. Linux jums suteikia galimybę ne vien tinkinti tai kaip atrodo darbastalis, bet net ir jo funkcionalumą, nustatymus kurie rodomi tarp visų nustatymų. Jei jūs pradedantis Linux naudotojas greičiausiai girdėjote apie populiariausias darbastalio aplinkas, tokias kaip GNOME, KDE, XFCE, Openbox, ir kitas, bet ką jos reiškia, kas tai yra? Šiame straipsnyje aptarsime kas yra darbastalio aplinka ir kaip išbandyti naują aplinką, neperrašant OS.

Kas yra langų tvarkyklės ir darbastalio aplinkos?

fluxboxWindows ir Mac OS X buvo sukurtos galvojant apie GUI ir sukurta taip jog veiktų tik su tuo konkrečiu GUI, tuo tarpu Linux GUI yra visiškai autonominė nuo likusios OS. Iš esmės yra kelios jos dalys: pirmiausiai yra X langų sistema, kuri ir piešia ekrane visą jūsų matomą GUI. Aukščiau yra tai kas vadinama langų tvarkykle, kuri leidžia jums (visai netikėtai) tvarkyti langus, kuriuos matote ekrane: stumdyti juos, paimti ir vilkti failus, slinkti aukštyn ar žemyn ir taip toliau.

Naudojamam GUI užtenka tik langų tvarkyklės, nors tai ir minimalistinis variantas. Paprastai tokiu atveju nebus skydelių, užduočių juostų ir milijono meniu su kuriais galima būtų dirbti. Toks variantas puikiai tiks seniem, silpniems kompiuteriams, bet dažniausiai žmonės naudoja langų tvarkykles ir darbastalio aplinkas, kurios suteikia galimybę pasirinkti skirtingas užduočių juostas, skydelius, derinti sistemą ir konfigūruoti nustatymus naudojant GUI. Populiarios darbastalio aplinkos: GNOME (platinama su langų tvarkykle vadinama Metacity, nors galima naudoti ir daug kitų) ir KDE (kuri platinama su savo, skirta tik KDE, KWin langų tvarkykle).gnome1

Per daug informacijos? Tai tikrai ne tas pats kas naudojantis Windows ir Mac OS X, kur tiesiog įdiegiate OS ir viskas. Tai yra pakankamai paprasta, bet tai tik dėl to jog ten nėra galimybės rinktis iš daug skirtingų darbastalio aplinkų, Linux atveju galite pilnai derinti viską ką matote ir sukonfigūruoti taip kaip jums patinka. Jei turite pagyvenusį kompiuterį, galite naudoti tiktai langų tvarkyklę arba paieškoti mažiau resursų naudojančios aplinkos. (vert. – XFCE, LXDE)

Pastaba: Nors langų tvarkyklė ir darbastalio aplinka yra skirtingi dalykai, šio straipsnio tikslas parodyti jums Linux lankstumą naudojant skirtingas darbastalio aplinkas ir langų tvarkykles. Norint supaprastinti straipsnį, toliau bus naudojama frazė „darbastalio aplinka“, nepaisant to ar kalbama apie darbastalio aplinką ar tiesiog apie langų tvarkyklę.

Darbastalio aplinkos diegimas ir paleidimas

Darbastalio aplinka yra atskirta nuo OS, taigi jūs turite daug pasirinkimų kas veiks kartu su Linux distributyvu. Eksperimentavimui su darbastalio aplinkomis jums reikės šių toliau esančių žinių.

Darbastalio aplinkos naudojimas

medium_loginscreenPuiku yra tai jog tame pačiame kompiuteryje galima įdiegti ne vieną darbastalio aplinką, kurią naudoti galite pasirinkti prisijungimo metu. Dauguma nustatymų liks persijungiant tarp langų tvarkyklių (tie kurie įmontuoti į programas ir tie saugomi komandinės eilutės konfigūracijos faile), kiti nustatymai bus prarasti (tie kurie susiję su jūsų darbastalio valdymu, tokie kaip langų išvaizda ar klaviatūros susiejimai).

Kiekviena darbastalio aplinka platinama su keliomis esminėmis programomis sukurtomis būtent jai, taigi jei įdiegsite daugiau nei vieną darbastalio aplinką, savo meniu matysite kelias papildomas parinktis. Pavyzdžiui GNOME kaip numatytąją failų naršyklę naudoja Nautilus, tuo tarpu KDE naudoja Dolphin – jei savo sistemoje įdiegsite ir GNOME ir KDE, meniu matysite abi failų tvarkykles, nepaisant kurią aplinką šiuo metu naudojate. Beto kiekviena darbastalio aplinka turi savas programas, kurias galite parsisiųsti iš distributyvo saugyklos: tai IM klientai, pašto programos, BitTorrent programos ir dar daug visko.

Nors galite naudoti bet kokios darbastalio aplinkos programas, dauguma naudotojų naudoja tas programas kurios gautos kartu su darbastalio aplinka, nes jos labiau integruotos į darbastalio aplinką. Pavyzdžiui GNOME naudotojai pageidauja matyti Pidgin kaip jų IM klientą, tuo tarpu KDE naudotojai naudoja Kopete. Kai kurios programos, pvz. Firefox, Chrome ir GIMP sukurtos su „GTK toolkit“ (juo paremtos GNOME ir XFCE), bet dažnai naudojamos skirtingose darbastalio aplinkose, paprasčiausiai todėl jog jos geriausios savo srityje. Galiausiai galima pasakyti jog viskas priklauso nuo jūsų, jūsų darbas išbandyti programas ir pasilikti tas kurios veikia geriausiai jūsų darbastalio aplinkoje ir geriausiai atitinka jūsų skonį.

Darbastalio aplinkos diegimas

Kai kurie Linux distributyvai platinami su numatytąją darbastalio aplinka. Pavyzdžiui OpenSUSE naudoja KDE. Kitos kaip mano mėgstamiausia Arch, leidžia pasirinkti darbastalio aplinką kurią norite naudoti. Ubuntu tai išskirtinis atvejis: numatytoji aplinka yra GNOME, bet ji platinama ir su kitomis darbastalio aplinkomis: Kubuntu (kur numatytoji yra KDE), Lubuntu (kur numatytoji yra LXDE) ir Xubuntu (kur numatytoji yra XFCE).

installxubuntuJei naudojate ne Ubuntu, galite įdiegti kitą darbastalio aplinką, naudodamiesi savo paketų tvarkyle (pvz. archlinux distributyve: pacman -S kde ). Kitą kart atsijungus, prisijungiant galėsite pasirinkti kurią darbastalio aplinką naudoti.

Jei naudojate kažką panašaus į „Ubuntu“ kuris platinamas su skirtingomis numatytosiomis aplinkomis, aplinkas galite išbandyti keliais būdais. Jei naudojate numatytąją GNOME paremta Ubuntu versiją ir norite išbandyti KDE. Galite arba įdiegti Kubuntu arba tiesiog įdiegti pačią KDE.

Kokių yra darbastalio aplinkų?

GNOME

GNOME yra populiariausia Linux darbastalio aplinka, Ubuntu naudotojai greičiausiai jau išbandė ją. Ji naudoja nedaug resursų ir yra paprasta naudoti. (vert. – straipsnis parašytas 2011-ųjų vasarį. GNOME 3 išleista 2011-ųjų balandį. Čia kalbama apie GNOME 2) Ji puikiai tinka naujiems Linux naudotojams – ypač tiems kurie neturi laiko gilintis į darbastalio aplinką. Savaime aišku tai nereiškia jog ji nepatiks pažengusiems naudotojams. Ji turi ir sudėtingesnių nustatymų kurie leis sukonfigūruoti būtent taip kaip norite. Nenoriu lyginti sąsajos su kitomis OS, nes ji pakankamai unikali, bet galiu pasakyt jog meniu juostų viršuj ir apačioj kombinacija daro ją panašesne į Mac nei į Windows (ypač jei naudojate Ubuntu su nauja Unity sąsają). Pridėjus populiarią langų tvarkyklę „Compiz“ galite pridėti daug gražių pagražinimų.

KDE

kde1KDE naudoja daugiau resursų nei GNOME, taipogi ji yra šiek tiek sudėtingesnė. Ji nesitaiko į paprastą ir paprastai naudojamą sąsają, ji stengiasi pridėti visą reikiamą funkcionalumą, nesvarbu ar jūs kompiuterastas ar naujokas. Greičiausiai tai geriausiai atrodanti aplinka, ji turi valdyklėmis paremtą darbastalį. Meniu sustatyti panašiai kaip ir Windows, su vienu pagrindiniu meniu apatiniame kairiame kampe ir užduočių juosta kurioje galite paleisti programas ar peržiūrėti nustatymus. Iš tikro tai KDE turi daug nustatymų tame meniu, bet pakankamai sudėtinga naršyti po jį, net jei jūs ir susipažinęs su Linux. Tiesiog yra tiek daug meniu ir nustatymų jog sunku susigaudyti kas ir kaip. Taipogi ji turi savybę kuri supainios naujokus, paėmus ir nuvilkus failus visada bus klausiama ar norite perkelti ar kopijuoti failą. Jei jūs pažengęs naudotojas ir ieškote daug konfigūravimo įrankių, KDE yra puikus pasirinkimas, tik jums šiek tiek pasimokinti kol viską perprasite.

XFCE

xfce1XFCE sukurta būti lengva, be naudojimo paprastumo aukojimo. Iš tiesų tai ji labai panaši į GNOME, taigi naujiem naudojam nekils bėdų susidraugauti su ja. Ji nėra iš gražiausiųjų, bet jei turite pagyvenusį kompiuterį (ar nešiojamą kompiuterį, kuria svarbu sunaudojama energija) ši darbastalio aplinka veiks greičiau nei betkuri kita.

 
 
 
 
 
Nuo vertėjo: LXDE

Langų tvarkyklės

Aprašiau tris populiariausias darbastalio aplinkas, bet jūs galite įdiegti langų tvarkyklę ir be darbastalio aplinkos. Įdiegti autonominę langų tvarkyklę (pvz. Enlightenment, Fluxbox, OpenBox ar AwesomeWM) bus tikrai kitokia patirtis nei diegti visą darbastalio aplinką. Dažnai jose nebūna užduočių juostų, skydelių ir savaime aišku meniu, taigi bediegdami ir benaudodami tikrai kažko išmoksite, bet tai „lengviausias“ (įdiegiamų paketų dydžio prasme) būdas pridėti GUI į Linux. Jos puikiai tinka kompiuteriams kuriuose ribotas energijos kiekis, serveriams ar nišiniais atvejais kai jums nereikia pilnos darbastalio aplinkos. (pvz. aš namų teatro sistemoje kompiuteryje naudoju Fluxbox, kadangi man reikia langų tvarkyklės paleisti žaidimus iš XBMC). Tai tikrai ne tas kelias kuriuo rekomenduočiau eiti daugumai naudotojų, bet tai tikrai verta paminėti.


Tai tik tai ledkalnio viršūnė, to ką galima padaryti su skirtingomis darbastalio aplinkomis, bet tikimės jog sudominome ir jūs dabar pagalvosite apie kitų variantų išbandymą. Viską lemia jūsų poreikiai ir skonis (ir turima aparatinė įranga), taigi nebijokite eksperimentuoti! Jei turite mėgstamą langų tvarkyklę ar darbastalio aplinką, parašykite apie ją komentaruose.

logo-lifehacker

Kaip rasti tinkamiausią Linux distributyvą.

11 Comments

Tai yra straipsnio vertimas.
Straipsnio autorius: Whitson Gordon
Išvertė: Algimantas Margevičius

11

Kaip rasti idealų distributyvą kuris skirtas būtent jums

Linux turi viską ko reikia, tai ko nėra galima susikurti 🙂 Bet yra viena didelė problema: yra per 600 distributyvų (skirtingų Linux versijų). Net ir patyrusiam Linux naudotojui tai yra be proto didelis skaičius. Jei jau apsipratote su Linux ir žinote kas ir kaip, metas susiaurinti distributyvų sąrašą ir rasti jums tinkamiausią.

Šis straipsnis nėra skirtas vien pradedantiesiems. Čia naudojama daug pagrindinių terminų. Jūs jau turėtumėte žinoti kaip veikia Linux, kas yra darbastalio aplinka, kaip veikia paketų tvarkyklės, kas yra saugykla ir t. t. Norėdami sužinoti pagrindus paskaitykite mūsų gidą kaip pradėti dirbti su Linux.

Linux distributyvas/Linux platinamasis paketas/Linux distro kas tai?

Linux distributyvas tai nėra vien tik darbastalio išvaizda ir jo elgsena. Linux distributyvą tuo kuo jis yra daro daug dalykų, ieškodami idealaus distributyvo turėtumėte atsižvelgti į daug aspektų. Daugumą dalykų distributyve galite pritaikyti savo skoniui – jums nepatinka esančios programos, darbastalio aplinka ar tvarkyklės galite ištrinti esamas ir įdiegti tas kurios patinka jums. Esmė tame jog reikia susirasti distributyvą kuris tinkamiausias jūsų poreikiams, kad jums kuo mažiau reiktų šalinti, diegti ar keisti. Kai rasite idealų jums nereikės vargti diegiant, šalinant ar konfigūruojant tai kas jums nepatinka. Štai keli svarbūs aspektai į kuriuos turėtumėte atkreipti dėmesį.

Paketų tvarkyklės

2Paprastai didžiausias skirtumas tarp distributyvų yra paketų tvarkyklė. Tie kurie naudojosi „Ubuntu“ greičiausiai yra susipažinę su APT (ar jo grafine sąsają „Synaptic“), pamatysite jog paketų tvarkymas ant Mint ar Debian ir kelių kitų distributyvų yra lygiai toks pat. Nepaisant to, kiti distributyvai naudoja savo paketų tvarkykles. Fedora naudoja Yum tvarkyklę, ja naudotis CLI truputį paprasčiau nei APT (bet ji kartais gali pasirodyti lėtesnė).

Už naudojimo paprastumą svarbiau yra paketų pasiūla. Kadangi „Fedora“ nėra tokia populiari kaip „Ubuntu“, „Mint“ ir kiti distributyvai paremti „Debian“, kartais surasti reikalingą programą yra problema ir jums teks ją kompiliuoti iš pradinio kodo, vietoj to jog tiesiog įdiegtumėte iš paketų tvarkyklės. Kompiliavimas iš pradinio kodo nėra sunki užduotis, bet kai išeis nauja versija niekas jums apie tai nepraneš ir nepasiūlys įsidiegti naujausios versijos, todėl ir toliau naudosite pasenusią versiją. Kartais tai gali būti tikra problema. Taigi rinkdamiesi distributyvą atkreipkite dėmesį į paketų tvarkyklės naudojimo paprastumą IR į populiarumą.

Darbastalio aplinka

3Darbastalio aplinka apima labai daug distributyvo dalių, bet tai taipogi lengviausiai pakeičiama dalis. Apie skirtingas darbastalio aplinkas jau kalbėjome anksčiau, taigi nesigilinsime į detales, darbastalio aplinka apima šias sritis:

  • Langų išvaizda ir elgsena, darbastalis ir meniu, taipogi jų derinimo galimybės
  • Resursų naudojimas
  • Parinktys prieinamos su grafine sąsaja (klavišų susiejimai, galimybė nustatyti kokie elementai rodomi jūsų meniu ir t. t.)
  • Kaip sklandžiai programos įsilieja į jūsų darbastalį ir į kitas programas

Jūs visada galėsite įsidiegti kitą darbastalio aplinką, bet vistiek verta smarkiai pagalvoti ar reikia distributyvo kuriame reiks keisti darbastalio aplinką. Kuo arčiau numatytasis darbastalis bus jūsų idealiam darbastaliui tuo mažiau jums teks konfigūruoti ir gaišti savo brangų laiką, tuo geriau vienos programos sąveikaus su kitomis.

Stabili ar nauja, eksperimentinė versija („Bleeding edge“)

Skirtingi distributyvai turi skirtingus leidimų ir atnaujinimo ciklus. Kai kurie, pvz. „Fedora“ stengiasi visada turėti naujausias programų ir paketų versijas, taigi visada turėsite naujausias ir geriausią programinę įrangą. Kartais už tai tenka paaukoti stabilumą, todėl kai kurie kiti distributyvai pvz. „Debian“ neskuba pritaikyti kai kurių atnaujinimų, jie įsitikina jog programinė įranga stabili ir tik tada išleidžia ją. Jei jūs visada norite turėti naujausią „Firefox“ versiją (ar kitą programą) kas nors panašaus į „Debian“ greičiausiai skirta ne jums, jums reikėtų rinktis kažką panašaus į „Fedora“, ten atnaujinimai atkeliaus anksčiau.

Aparatinės įrangos suderinamumas

4Skirtingi distributyvai naudoja skirtingas tvarkykles, tai reiškia jog jūsų aparatinė įranga vienam distributyve veiks iškart, be jokių konfigūracijų, „out of the box“ taip sakant, o kituose gali tekti pasistengti jog ta įranga veiktų. Kai ieškosite tinkamo distributyvo, pažiūrėkite ir aparatinės įrangos suderinamumo puslapy (arba pabandykite tą distributyvą su jų „Live CD“) ir žinosite ar su jūsų Wi-Fi plokšte, video plokšte ir garso plokšte nekils bėdų. Jei kils bėdų tai reiškia jog jums tiesiog reikės paaukoti kelias minutes ir priversti viską veikti. Nuotraukos autorius Garrette.

Bendruomenės palaikymas

Svarbi Linux dalis – bendruomenė, ar jums reikia pagalbos ar programos palaikymo ar net dokumentacijos visa tai kuria bendruomenė. Kuo didesnė distributyvo bendruomenė, tuo didesnė tikimybė jog gausite pagalbos, rasite dokumentacijos apie konkrečią problemą ar aparatinę įrangą. Būtent tai daro „Ubuntu“ tokiu puikiu distributyvu pradedantiesiems. Apžiūrėkit jūsų pasirinkto distributyvo forumus ir nuspręskite kuris jums tinka ir patinka. Ar bendruomenė naudinga, padedanti? Ar daug yra naudingų forumo temų ar dokumentacijos puslapių (tokių kuriuose tvarkomasi su problemomis su konkrečiais nešiojamaisiais kompiuteriais)? Kuo geresnis bendruomenės palaikymas, tuo lengviau bus naudoti tą distributyvą.

Distributyvai kuriuos turėtų išbandyti kiekvienas Linux naudotojas

Dabar kai jau žinote iš ko padarytas Linux distributyvas, jums turbūt knieti sužinoti kur pradėti savo paieškas. DistroWatch yra puikus resursas pradėti savo paieškoms, bet yra šimtai distributyvų ir paieška gali pasidaryti per ilga ir per sudėtinga. Mes rekomenduojame išbandyti daugiau distributyvų nei pateikiama šiame sąraše, čia surašyti keli distributyvai kurie yra labai populiarūs ir puiki pradžia bet kuriai paieškai. Dauguma distributyvų turi kelis variantus su skirtingomis darbastalio aplinkomis, bet mes susikoncentruosime į numatytąsias aplinkas.

Paprasta: Ubuntu

5Jei anksčiau bandėte Linux, jei jau skaitote šį straipsnį, tai greičiausiai bandėte, jūs turbūt jau naudojote „Ubuntu“. Originalus „Ubuntu“ tikslas buvo paversti Linux paprastesniu eiliniam naudotojui, jie padarė didį darbą. Tai puikus distributyvas pradedantiesiems. Pakankamai paprastas naudotis, atnaujinamas kas pusę metų ir nuo šiol turi savo „Unity“ sąsają, kuri skirta išskirtinai „Ubuntu“. Ji suteikia tokias galimybes kaip skydelis vietoj užduočių juostos, paketų tvarkyklei suteikia sąsają nelyg programų parduotuvė, galimybę paprastai ieškoti visoje OS ir dar daugiau. Kai kam tai patinka, daug žmonių jos („Unity“) nekenčia, bet jūs visada galite grįžti prie klasikinės GNOME sąsajos, jūsų teisė rinktis. „Ubuntu“ platinama su standartiniu programų rinkiniu, į jį įeina „Firefox“, „Thunderbird“, „Empathy“ momentiniams pranešimams (IM), „Transmission“ torrent’ų siuntimui ir dar daug visko. Taipogi jis turi didelę ir ypač padedančią bendruomenę, taipogi puikų aparatinės įrangos palaikymą, taigi jei ieškote ko nors kas veiktų be jūsų įsikišimo ir ir iškart įdiegus, „Ubuntu“ nebloga vieta pradėti jūsų paieškas. Jo populiarumas reiškia ir tai jog saugyklose (ar internete supakuotą kaip DEB) tikrai rasite reikalingą programą. Tik retais atvejais programą jums teks kompiliuoti iš pradinių kodų failų.

Pradedančiajam: Linux Mint

6Tiesą sakant „Linux Mint“ yra paremta „Ubuntu“, bet nusprendėme įtraukti ir ją, nes kai „Ubuntu“ išleido savąją „Unity“ sąsają, „Linux Mint“ tapo populiaresnė už „Ubuntu“ (vert. originalus straipsnis parašytas 2012.03.02). „Mint“ stengiasi būti kiek įmanoma paprastesniu, naujiems Linux naudotojams: diegimas yra paprastas ir aiškus, meniu yra pažįstami ir intuityvūs, ne taip kaip kiti distributyvai, šis nesistengia atsiduoti tik tam kas yra atviro kodo ir nemokama. Šis distributyvas platinamas su tokiais dalykais kaip „Adobe Flash“, MP3 palaikymas ir keliomis įdiegtomis uždaro kodo tvarkyklėmis. Paprastai kituose distributyvuose jas reikia atsisiųsti atskirai. Naudojamų programų sąrašas labai panašus į „Ubuntu“ (su ryškiu skirtumu: momentiniams pranešimams „Mint“ naudoja „Pidgin“, o ne „Empathy“ – pasirinkimas su kuriuo mes sutinkame) kadangi naudojama ta pati paketų tvarkymo sistema kaip ir „Ubuntu“ jūs turite platų programų saugyklose ir DEB failų internete pasirinkimą. Taipogi jis yra kuriamas tik bendruomenės, todėl susidūrę su bėda turėsite puikų palaikymą. Jei niekad nebandėte Linux, mes drąsiai siūlome „Mint“ kaip jūsų pirmą distributyvą.

Naudotojui kuriam reikia visko kas naujausia: Fedora

7Fedora“ stengiasi turėti visas naujausias programų laidas. Atnaujinamai leidžiami kas pusę metų, taip kaip ir „Ubuntu“, tik jie nėra ilgai palaikomi. Tikimasi jog naudotojai atsinaujins versiją pastoviai, kai tik išeis nauja versija. Tokios programos kaip „Firefox“ bus atnaujinamos iškart kai tik „Mozilla“ išleis naują versiją, priešingai nei „Ubuntu“, kuris paprastai padarys „Ubuntu-specific“ pakeitimų ir išleis vėliau. Tai gali sukelti nestabilumą, bet tai puiku tiems kas nori visada turėti naujausią versiją. Taipogi jis atnaujino „GNOME 3 Shell“ labai greitai ir šiuo metu tai yra populiariausias distributyvas naudojantis „GNOME 3 shell“. „Fedora“ naudoja lėtesnę, bet paprastesnę „Yum“ paketų tvarkyklę. Nors ir nėra pakankamai programinės įrangos, saugyklose ar internete vieno paspaudimo diegimo failuose jūs galite rasti praktiškai viską ko reikia. „Fedora“ taipogi labai saugi ir turi galimybes naudoti įmonėse. Jei ruošiatės naudoti Linux profesionalioje aplinkoje „Fedora“ labiau tinka rimtiems Linux naudotojams nei tiems kurie Linux naudoja kaip hobį.

Atsargiems ir stabiliems: Debian

8Debian“ dauguma aspektų yra „Fedora“ priešingybė. Jo tikslas būti kaip įmanoma stabilesniu ir kiek įmanoma be klaidų. Tai daroma labai gerai, bet tai reiškia jog jūsų sistemoje dauguma programų yra pasenę. Nauji leidimai išeina kas 1-3 metus. Kūrėjų bendruomenė gali būti šiek tiek šiurkšti mažiau žinantiems kūrėjams. Nepaisant to, jei ieškote kažko stabilaus kaip uola ir jums nebūtina visada turėti naujausią programos versiją, „Debian“ skirta būtent jums. „Debian“ naudoja tą pačią paketų tvarkymo infrastruktūrą kaip ir „Ubuntu“ ir „Mint“, taigi jis turi užtektinai programų. Taipogi palaiko daug procesorių architektūrų, tai puiku jei turite itin seną ar nestandartinę įrangą.

Auksarankiui (org. „For Tinkerer“ – „Tinkerer“ komiksų personažas): OpenSUSE

9OpenSUSE“ tinkamas įprastam darbui, jis turi labai paslaugią bendruomenę. Pagrindinis pliusas yra konfigūravimo galimybės. Numatytasis darbastalis yra „KDE“ (mano nuomone tai lengviausiai konfigūruojamas darbastalis). Diegimo metu galite rinktis tarp „KDE“, „GNOME“, „LXDE“ ir „XFCE“ darbastalio aplinkų. Taipogi jis turi labai gerai padarytą sistemos administravimo įrankį ir paketų tvarkyklę žinomą kaip „YaST“, taip pat puikią dokumentaciją ir (kaip anksčiau minėta) paslaugią bendruomenę. Verta paminėti jog „KDE“ ir „OpenSUSE“ gali naudoti daugiau resursų nei kiti distributyvai, prieš renkantis reikėtų pagalvoti ar turėsite pakankamai resursų. Tai neidealus distributyvas jūsų nešiojamajam kompiuteriui . Jei jūs vienas iš tų žmonių kuriems reikia „tiesiog taip“, „OpenSUSE“ yra tinkamas distributyvas, išbandykite. Jis suteikia galimybę viską konfigūruoti be lindimo į komandinę eilutę.

Nepasiduodantiems, užsispyrusiems, pažengusiems, laisviems: Arch Linux

10Arch Linux“ yra ypatingas distributyvas. „Arch“ neturi daug savo charakteristikų kadangi diegiant jūs jį diegiate iš nieko, tai yra tikrai iš nieko į nieką. Viskas ką turite įdiegę tai komandinė eilutė, iš kurios kuriate darbastalio aplinką, tvarkykles, pageidaujamas programas ir visa kitą. Iš esmės jūs kuriate savo ypač pritaikytą distributyvą. Tai gali būti minimalistinis ar pilnas galimybių distributyvas, tai atima daug laiko, bet galiausiai jūs gaunate būtent tai ko norite, nei daugiau nei mažiau (beto proceso metu sužinote kaip veikia su Linux). Dar viena gera „Arch“ savybė yra ta jog jei kažkas neveikia, jūs paprastai žinote kodėl, nes jūs esate priversti su tuo susidurti žemame lygyje.

„Arch“ naudoja ypatingai paprastą ir galingą paketų tvarkyklę „Pacman“. Arch yra „rolling release“ tai reiškia jog nėra jokių „oficialių“ leidimo laidų, jūs visada įdiegiate naujausią to paketo versiją. Tai yra puiku „super bleeding edge“ naudotojams. „Arch“ taipogi turi „Arch User Repository (AUR)“, vienas iš mano mėgstamiausių dalykų visoje Linux terpėje. Tai suteikia galimybę bendruomenei kurti paprastai diegiamas betkokios programos versijas. Taigi net jei kažko ir nėra oficialiose „Arch“ saugyklose jūs galite įdiegti tai su „AUR“ pagalbininkais („yaourt“), nelyg tai būtų paketas iš oficialios saugyklos. Išsamesnę informaciją apie „Arch“ diegimą ir naudojimą galite rasti šiame vadove.


Savaime aišku tai nėra vieninteliai Linux distributyvai. Yra dar daug populiarių, tokių kaip „CentOS“ ir „Slackware“, beto yra visų aukščiau išvardintų distributyvų versijos su kitomis darbastalio aplinkomis, pvz. „Ubuntu“ su įgalinta „LXDE“ – „Lubuntu“ (paremta „Ubuntu“) ar super minimalistinė „CrunchBang“ (paremta „Debian“). Pasikartosiu, aplankykit „DistroWatch“ ir rasite daugiau minčių, nebijokite išbandyti daug distributyvų kol rasite sau skirtą. Kuo daugiau bandote, tuo didesnė tikimybė jog rasite savo idealų.

logo-lifehacker

Darbastalio filmavimas su FFMPEG

12 Comments

Pradėjau rašyt straipsnį (jis nebeišvys dienos šviesos), susidūriau su poreikiu padaryt veiksmų  vaizdo įrašą, nes išreikšt tai tekstu buvo sudėtinga. Kai pradėjau domėtis kas ir kaip su darbastalio filmavimu, radau daug programų, su savais pliusais ir minusais. Kažkuri programa turi tai, bet neturi ano, beto reiktų įsirašyt milijoną priklausomybių. Kita programa turi ir tą, ir aną, bet kažkaip stringa vaizdas ir išsaugo netinkamu formatu. Vienu žodžiu yra daug puikių programų, bet aš aprašysiu universalų darbastalio filmavimo variantą, betkokiam distributyvui, betkokiai darbastalio aplinkai, betkokio lygio linux naudotojui betkokio lygio nekreivarankiui linux naudotojui, betkokiem poreikiam (jei truks kažkokios galimybės, visada yra galimybė ją pridėti). Iki šiol niekad nesusidūriau su video darymu ir kėlimu į youtube, mano pirma patirtis šioje srityje yra rašant šį straipsnį, jei turit ką pasakyt rašykit komentarus.

Sukuriam video

Viso ekrano vaizdas:

ffmpeg -f x11grab -r 25 -s 1280x1024 -i :0.0 vcodec libx264 -preset ultrafast -threads 0 video.mkv

Vaizdas aplink pelės žymeklį:

ffmpeg -f x11grab -follow_mouse centered  -r 25 -s 640x480 -i :0.0 -vcodec libx264 -preset ultrafast -threads 0 video.mkv

-f x11grab – šaltinis, jei reik ir garso pridedam ir „-f alsa -ac 2 -i hw:0,0“
-follow_mouse – ir taip aišku, įrašyti tik kvadratą aplink pelę. Vietoj „centered“ galim įrašyt skaičių pikseliais, tada įrašomas kvadratas pasislinks tik tada kai pelė pajudės per tiek pikselių
-show_region 1 – rodo kvadratą kurio vaizdas įrašomas, nenaudoju, nes maišo:)
-r – kadrai per sekundę
-s – dydis. Pirmu atveju ekrano rezoliucija, antru – įrašomo kvadrato dydis
-i – jei reik įrašyt tik dalį ekrano, tada ten nurodoma kur prasideda ir kur baigiasi įrašoma dalis, šiuo atveju įrašoma aplink pelę todėl neaktualu. Jei pridėsime „+nomouse“ pelės žymeklis nebus įtraukiamas į video, pvz. „-i 0.0+nomouse“
-vcodec – kodekas

ffmpeg -encoders #visų encoder'ių sąrašas

-preset nustatymų rinkinys

Tam skirtos programos turi galimybę po pelės žymekliu rodyt spalvotą apskritimą, taip geriau matosi kur randasi pelė. Tą kvadratą gali sukurti compiz ar kita langų tvarkyklės efektų programa, galima parsisiųst pelės žymeklių temų su spalvotu fonu (pvz. http://mbossg.deviantart.com/art/DMZ-Highlight-Cursor-For-Ubuntu-Linux-309840060 ), etc. kadangi aš taikau į universalumą tai aprašysiu kaip susikurt savo pelės žymeklį. Žemiau yra video kuriame parodyta kaip aš kūriau pelės žymeklį naudojamą tame video.
http://www.youtube.com/watch?v=iACqOjYwVsI

1. Variantas

Video parodyta kaip sukurt ir išsaugot būsimą pelės žymeklį png formatu. Sukuriam failą cursor.conf su turiniu: 128 0 2 test.png

128 – žymeklio dydis
0 – hotspot x koordinatė
2 – hotspot y koordinatė
test.png – būsimas žymeklis

xcursorgen cursor.conf left_ptr

ir sukuriamas naujas pelės žymeklis.

2. Variantas

Šitas variantas nelabai universalus, nes skirtas tik GIMP programai ir šiaip netinka tada jei reikia automatizuot, rašyt scenarijų. Sukuriam žymeklį (turi būt vienas sluoksnis, kitaip bus animuotas), File->export->left_ptr.xmc įrašom „hostpot“ koordinates ir išsaugom. Tada pašalinam failo plėtinį, paliekam tik „left_ptr“.

Sukūrus žymeklį (-ius) sudedam juos į ~/.icons/cursors_for_video/cursors aplanką. Vietoj „cursors_for_video“ galim rašyt betką, svarbiausia jog tam aplanke būtų aplankas „cursors“, o jame žymekliai. Iš esmės tai gana ir dviejų „left_ptr“ ir „xterm“, kitus galim paimt iš org. temos. Ir įjungiam žymeklių temą „cursors_for_video“

Jei turit laiko ir noro galit sukurt pilną (panaudojamą) pelės žymeklių temą. Išsamų straipsnį apie tai galima rasti čia (angliškai)

Vandens ženklas (Watermark)

Sukūrus video, reik uždėt „watermark“, net jei video skirta visiems ir platinama pagal GNU licenciją, nepakenks pranešt kas video autorius ar kam tas video buvo kurtas 🙂

ffmpeg -i video.mkv -vcodec libx264 -preset ultrafast -threads 0 -vf "movie=logo.png [wm]; [in][wm] overlay=X:Y [out]" video_su_logo.mkv

logo.png – logotipas (vandens ženklas) png formatu, galim daryt viso video dydžio arba mažą. Didelio atveju naudojam overlay=0:0 Darant didelį lengviau nurodyt vietą ir tai suteikia daugiau galimybių.
X – x koordinatė, kurioje prasidės logo
Y – y koordinatė, kurioje prasidės logo

Kėlimas į youtube

Turime video kuriame matomas išryškintas pelės žymeklis ir kuriame pridėtas vandens ženklas. Kaip ir viskas baigta, beliko įkelt į youtube. Konvertuojam:

ffmpeg -i video_su_logo.mkv -ss 00:01:15 -t 00:05:15 -s 1024x768 -vcodec libx264 -acodec libmp3lame -preset slow youtube.mp4

-ss  – video pradžia. Savaime aišku reikia ne viso ilgio, nes prieš reikalingą video dalį dar reikėjo atsidaryt programą, perskaityt email, po reikalingos dalies padarymo reikėjo uždaryt programą, etc. visa tai yra tam video, todėl paliksim tik reikalingą dalį pvz. nuo  00:01:15 iki 00:05:15
-t – video trukmė (nuo -ss)
-s – originaliai mano video buvo 640×480, bet įkėlus į youtube jis tapo labai sulietas, bandžiau padaryt jį tokio dydžio kaip youtube rodo 320×240, bet tai negelbėjo. Bandžiau įvairius kodekus ir skirtingus nustatymus, bet vistiek originalas atrodė žymiai geriau nei įkeltas į youtube. Todėl padidinau iki 1024×768 tai pagelbėjo, video tapo beveik toks pat aiškus kaip ir originale.
-acodec – mano video neturi garso, bet youtube skundžiasi jog nesupranta audio formato, todėl dėl visa ko konvertuojam neegzistuojantį garsą į mp3.

P.S.

Perskaičiau daug straipsnių, visur „-sameq“ naudojamas manant jog tai „same quality“, tai netiesa! Ta parinktis yra „same quantizers“. ffmpeg dokumentacijos įrašas ta tema: wiki
Beto šitas įrašas yra jūsų kelionės į darbastalio filmavimą pradžia, o ne pilnas kelionių gidas. Yra begalė kodekų, begalė parinkčių ir nesuskaičiuojama daugybė galimų poreikių. Dalinuosi informacija kuri padės žengti pirmus žingsnius, bet toliau jau patys…

LXDE(openbox) greitieji klavišai. II dalis

No Comments

Pirmoje dalyje aprašiau greituosius klavišus kurių reikia visiem ir visada, antroje dalyje aprašysiu greituosius klavišus kurių reikia toli gražu ne kiekvienam ir toli gražu ne kasdien. Čia aprašysiu klavišų susiejimus su langų funkcijomis ir konkrečiais meniu.

Konfigūracijos failas (openbox naudoja „rc.xml“, lxde naudoja „lxde-rc.xml“):

konkrečiam naudotojui ~/.config/openbox/lxde-rc.xml

visai sistemai /etc/xdg/openbox/lxde-rc.xml arba /usr/share/lxde/openbox/lxde-rc.xml

 

Pelės mygtukų susiejimas

Pelės konfigūracija yra skyriuje „<mouse>“, tarp „<mouse>“ ir „</mouse>“.

<context name="Sritis">
    <mousebind button="Button" action="Event">
      <action name="Focus"/>
      <action name="Raise"/>
    </mousebind>
  </context>

Sritys kuriose spragtelėjama pele:

Frame – visas lango rėmelis, įskaitant ir dekoracijas.

Client – programos langas, dekoracijose.

Desktop – darbastalis, darbastalio fonas.

Titlebar – lango viršaus dekoracijos, antraštė.

Top, Bottom, Left, Right – lango viršutinis, apatinis, kairysis ar dešinysis kampas.

TLCorner, TRCorner, BLCorner, BRCorner – lango viršutinis kairysis, viršutinis dešinysis, apatinis kairysis, apatinis dešinysis kampas.

Icon – piktograma rodoma lango antraštėje.

Iconify – lango sumažinimo mygtukas, rodomas lango antraštėje.

Maximize – lango išdidinimo mygtukas.

Close – lango užvėrimo mygtukas.

Galimos „Button“ (mygtukas) reikšmės:

Left, Right, Middle, Up (pelės ratukas sukamas į priekį) ir Down (pelės ratukas sukamas atgal). Norint susieti daugiau nei 5 mygtukus naudokite Button6, Button7.

Galimos „Event“ (įvykis) reikšmės:

Press – nurodytam kontekste, buvo paspaustas pelės mygtukas.

Release – nurodytam kontekste, buvo atleistas pelės mygtukas.

Click – nurodytam kontekste, buvo paspaustas ir atleistas pelės mygtukas.

DoubleClick – nurodytam kontekste, buvo dukart spragtelėta pelės mygtuku.

Drag – pelė velkama su nuspaustu mygtuku, nurodytam kontekste.

Taipogi galima pridėti „Action“ žymę, ji aprašyta pirmoje dalyje.

Bendras vaizdas:

<context name="Titlebar">
    <mousebind button="Left" action="Press">
      <action name="Focus"/>
      <action name="Raise"/>
    </mousebind>
  </context>

Pvz. paspaudus kairįjį pelės mygtuką ant lango antraštės, nieko nebūna (suteikiamas fokusas). Galima padaryti jog paspaudus kairįjį mygtuką, būtų atveriama naršyklė ir atveriamas puslapis akmc.lt. Nelabai logiška, bet nieko kito nesugalvoju 🙂 Jei reiktų praktiško veiksmo, tai vienintelė kilus mintis yra „Fail-safe“ taip kaip mašinoj būna slapukas, taip ir kompe galima būtų padaryt kažką panašaus. Lango antraštės paspaudimas, tikrai nepastebimas veiksmas, net jei ir kažkas žiūri per petį.

Pagal nutylėjimą rc.xml faile būna viskas surašyta, tai tereikia kažkur nuimt kažkur pridėt, manau nėra prasmės aprašinėt visa kitą.

Langų veiksmai

Focus – suteikia langui fokusavimą.

Iconify – sumažina langą.

Close – užveria langą.

Maximize – išdidina langą.

Unmaximize – grąžina iš išdidinimo.

ToggleFullscreen – įjungia/išjungia viso ekrano režimą.

ToggleDecorations – įjungia/išjungia dekoracijas.

Decorate – įjungia dekoracijas.

Undecorate – išjungia dekoracijas.

Move – perstumia.

MoveRelative – perstumia nurodytu kiekiu pikselių. pvz.

Resize – keičia lango dydį.

ResizeRelative – keičia lango dydį nurodytu dydžiu. pvz.

MoveToEdge – pristumia langą prie krašto nurodyta kryptimi. Kryptys gali būti „north“, „south“, „west“ ar „east“.

<keybind key="W-Left">
  <action name="MoveToEdge"><direction>west</direction></action>
</keybind>

GrowToEdge – padidinti langą iki ekrano krašto nurodyta kryptimi. Kryptys gali būti „north“, „south“, „west“ ar „east“.

<keybind key="C-Right">
  <action name="GrowToEdge"><direction>west</direction></action>
</keybind>

ShrinkToEdge – sumažinti langą iki ekrano krašto nurodyta kryptimi. Kryptys gali būti „north“, „south“, „west“ ar „east“.

Visas galimas komandas ir veiksmus galima rasti openbox dokumentacijoje ir dar čia.

Konkrečios programos lango nustatymai

Programų langų konfigūracija yra skyriuje „<applications>“, tarp „<applications>“ ir „</applications>“.

Praktinis pritaikymas, permatomas terminalo langas ant darbastalio. Kiekvieną kart atidarinėt terminalą per daug vargo, geriau kai jis visada ant darbastalio. (kiek pastebėjau tai pas didžiąja daugumą linux naudotojų taip ir padaryta)

Lengviausias būdas tai padaryti yra įdiegti „tilda“, jos nustatymuose nustatyti jog naudotų permatomą foną, nustatyti jos vietą. lxde-rc.xml faile įrašom:

ir viskas 🙂

LXDE(openbox) greitieji klavišai. I dalis

2 Comments

LXDE savo langų tvarkyklės neturi, ji naudoja OpenBox langų tvarkyklę. Už visus bendrus klavišų susiejimus atsako langų tvarkyklė, todėl norint jog paspaudus klavišą „Print screen“ būtų padarytas ekranvaizdis reikia konfigūruoti langų tvarkyklę.

 

Konfigūracijos failas (openbox naudoja „rc.xml“, lxde naudoja „lxde-rc.xml“):

konkrečiam naudotojui ~/.config/openbox/lxde-rc.xml

visai sistemai /etc/xdg/openbox/lxde-rc.xml arba /usr/share/lxde/openbox/lxde-rc.xml

Tas failas skirtas visai Openbox konfigūracijai ne vien, klavišų susiejimams, bet šiandien aprašysiu tik tą dalį kurioje susiejami klavišai.

Klavišų susiejimai aprašomi skyriuje  „<keyboard>“ tarp „ <keyboard>“ ir „ </keyboard>“. Klavišo susiejimas atrodo taip:

 <keybind key="klavišo_kodas">
      <action name="Veiksmas">
        <command>komanda</command>
      </action>
  </keybind>

Papildoma konfigūracija (nebūtina)

Galima pridėti klausimo dialogą, pvz. prieš išjungiant PC. Tam reikia pridėti „<prompt>“ žymę:

<keybind key="klavišo_kodas">
      <action name="Veiksmas">
        <prompt>Ar tikrai norite vykdyti komandą!?</prompt>
        <command>komanda</command>
      </action>
  </keybind>

Dabar prieš įvykdant veiksmą, bus parodytas klausimo dialogas. Jei pasirinksite „Taip“ bus įvykdyta komanda, jei pasirinksite „Ne“ komanda nebus įvykdyta.

Taipogi galima pridėti „Paleidimo pranešimą“. Jei įgalinsite tą parinktį, paleidžiant komandą bus vykdomas paleidimo pranešimo protokolas (jei programa tokį turi).

<keybind key="klavišo_kodas">
  <action name="Veiksmas">
       <startupnotify>
         <enabled>true</enabled>
         <name>programos pavadinimas</name>
       </startupnotify>
<command>komanda</command>
</action>
</keybind>

Kaip sužinoti klavišo kodą

Įdiegiam programą „xorg-xev“. Paleidžiam ją terminale ir paspaudžiam klavišą kurio kodą reikia sužinot, matom maždaug:

KeyRelease event, serial 43, synthetic NO, window 0x2e00001,
    root 0x160, subw 0x0, time 3322093, (89,89), root:(751,384),
    state 0x10, keycode 107 (keysym 0xff61, Print), same_screen YES,
    XLookupString gives 0 bytes:
    XFilterEvent returns: False

ir dar daug nereikalingo teksto, todėl naudojam ilgesnę komandą:

xev | grep -A2 --line-buffered '^KeyRelease' | sed -n '/keycode /s/^.*keycode ([0-9]*).* (.*, (.*)).*$/1 2/p'

gaunam maždaug:

107 Print

107 – klavišo kodas, jo gali reikėt vėliau. Paprastai nevisi multimedia klavišai būna aprašyti arba aprašyti blogai ir OS nereguoja į jų paspaudimą. Kaip tai padaryti galima paskaityti čia.

Print – šito ir ieškojom, šitas tekstas bus naudojamas lxde-rc.xml faile.

Grįžtant prie konfigūracijos:

<keybind key="Print">
      <action name="Execute">
        <command>komanda</command>
      </action>
</keybind>

Dabar beliko parašyt komandą, čia skonio reikalas. Aš asmeniškai naudoju „scrot“:

scrot -q 95 /media/media/Documents/Ekranvaizdžiai/ekranvaizdis_%Y-%m-%d-%H:%M:%S.jpg

Visas mano „Print screen“ klavišo įrašas atrodys taip:

<command><keybind key="Print">
      <action name="Execute">
               <command>scrot -q 95 /media/media/Documents/Ekranvaizdžiai/ekranvaizdis_%Y-%m-%d-%H:%M:%S.jpg
              </command>
      </action>
</keybind>

Pakeitimai įsigalios iš naujo įkrovus openbox, tam yra komanda:

openbox --reconfigure

Kitos naudingos komandos ir klavišų kodai

Čia surašiau komandas iš mano lxde-rc.xml failo.

Klavišas Komanda Komentaras
XF86AudioRaiseVolume amixer set Master playback 2+ Pagarsinti. Galima naudoti „2db+“ ar „2%+“, čia jau skonio reikalas.
XF86AudioLowerVolume amixer set Master playback 2- Patildyti
XF86Calculator gcalctool Skaičiuotuvas
Super_L lxpanelctl menu Kairysis „windows“ klavišas atveria lxmeniu, ant windows taip atveriamas „start“ meniu
XF86AudioMedia audacious Paleidžia audacious
XF86AudioPlay audtool playback-playpause Groti/pauzė (audacious)
XF86AudioStop audtool –playback-stop Sustabdyti dainą (audacious)
XF86AudioNext audtool –playlist-advance Sekanti daina (audacious)
XF86AudioPrev audtool –playlist-reverse Ankstesnė daina (audacious)
XF86Reload audtool playlist-auto-advance-toggle Įjungti/išjungti vienos dainos kartojimą (audacious)
C „Control“ klavišas
A „Alt“ klavišas
S „Shift“ klavišas
W „Windows“ klavišas, jei reikia konkrečios pusės tada Super_L arba Super_R
Tab „Tab“ klavišas
[q2a]

PC sanitarinė diena

5 Comments

„Sanitarinė diena, lankytojus priimsime 2012.12.14. Galite naudotis kompiuteriais esančiais viešojoje bibliotekoje.“

O jei rimtai tai karts nuo karto viskam reikia „profilaktikos“ ar „sanitarinės dienos“, geriau išvengt bėdų nei jas taisyt. Bėdos visada atsitinka tada kai žūtbūt reikia kompiuterio, o profilaktiką galima atlikti tada kai turi laiko. Tai nusprendžiau pasidalint savo „sanitarinės dienos“ ypatumais.

 

Atsarginė duomenų kopija

Visų pirma reikia padaryt atsarginę duomenų kopiją, šiam pasauly visko būna ir kartais profilaktika pridaro bėdų, o ne padeda jų išvengti 🙂

Prie atsarginė kopijos vertėtų pridėti ir įdiegtų paketų sąrašą (kad būtų galima reikalui esant įrašyti tuos pačius paketus, pvz. sugedus sistemai, norint atkurti buvusią sistemą)

Komanda (archlinux):

sudo pacman -Qeq > ~/idiegti_paketai.txt

Visų paketų iš to sąrašo įdiegimas (archlinux):

 for x in $(cat ~/idiegti_paketai.txt); do pacman -S $x; done

Aš darau tik namų aplanko atsarginę kopiją, man visiškai negaila prarast filmų ar muzikos, viską kas reikalinga laikau namų aplanke.

Komanda:

tar -cvzf /paskirties/aplankas/home_back.tar.gz /home/naudotojas

Mano naudojama komanda (ji įdėta į bashrc alias, realiai nerašau tokios ilgos):

tar --exclude=/home/gymka/.wine --exclude=/home/gymka/.wine-chessmaster -cvzf /media/media2/home_back.tar.gz /home/gymka

Aš nedarau „wine“ failų kopijos, nes jie užima daug ir iš jų naudos nedaug. Reikalui esant žymiai patogiau iš naujo įdiegt programą.

Atsarginę failų kopiją laikau kitam fiziniam diske (pas mane 3 HDD, dėja) ir usb atmintinėje (ją laikau kitame kambaryje).

Nereikalingų failų šalinimas

Laikui bėgant prisikaupia daug nereikalingų failų, pvz. laikini failai, programų vertimai, ir t.t. Beto dar yra failų kuriuos verta pašalint saugumo/privatumo sumetimais. Čia į pagalbą ateina programa „bleachbit“, ji turėtų būti betkurio distributyvo saugykloj.

Programa paprasta ir aiški, išversta į Lietuvių kalbą, šiaip nereiktų jokių komentarų, bet pakomentuosiu. Atveriam programą („root“ teisėmis) -> Peržiūrim visas eilutes, pažymim/atžymim ką reikia. Pagal nutylėjimą „Sistema -> Lokalizacijos“ yra nepažymėta, bet mano nuomone tai nėra prasmės laikyt vertimų kurių nenaudoji, o mano sistemoj jie užėmė 600mb. Nustatymuose pasirenkam kurias kalbas palikti ir pažymim anksčiau minėtą langelį.  Spaudžiam „Peržiūra“, peržiūrim ką programa ruošiasi pašalinti ir jei viskas tenkina spaudžiam „Išvalyti“.

*.pac* failai (tik archlinux)

Bėgant laikui prisikaupia  visokių *.pac* failų, visi žinom kas jie ir kam jie reikalingi (kas nežino – archwiki). Savaime aišku geriausia konfigūraciją atnaujint iškart po paketo įdiegimo, bet kartais atnaujinimo metu nėra laiko/noro dar ir konfigūraciją atnaujint.

Surinkt visiem *.pac* failams naudoju programą „yaourt“ (ji skirta siųstis paketam iš AUR).

sudo yaourt -C

matom maždaug:

1 10/23/12 23:31:57  /etc/pam.d/lxdm.pacnew
2 10/28/12 16:24:15  /etc/yaourtrc.pacnew
3 11/22/12 16:20:58  /etc/fstab.pacnew
4 11/29/12 09:50:00  /etc/pacman.d/mirrorlist.pacnew
5 12/04/12 03:02:24  /etc/group.pacnew
6 12/04/12 03:02:24  /etc/gshadow.pacnew
7 12/04/12 03:02:24  /etc/passwd.pacnew
8 12/04/12 03:02:24  /etc/shadow.pacnew

Pradedam nuo pradžių, pasirenkam 1.

Jei pakeitimai nebūtini arba jie jau atlikti, parašom „:q“ ir išeinam nesaugodami failo. Tada yourt meniu pasirenkam „nustelbti“ (supress) ir naujas failas bus pašalintas.

Jei matom naują eilutę ir ją reikia tiesiog nukopijuoti surenkam „dp“.

Jei eilutė pasikeitė, paredaguojam ją. „Insert“ įeiti į redagavimo režimą, „Esc“ grįžti į komandų įvedimo režimą.

Kitos reikalingos „vimdiff“ komandos:

CTRL +W CTRL +W – pereiti į kitos pusės langą

yy – nukopijuoti eilutę

p – įklijuoti eilutę

]c – peršokti prie sekančio skirtumo

Kaip pašalinti „moire patterns“ su GIMP

1 Comment

„Moire patterns“ – nors ir vadinu save linux programinės įrangos vertėju, nežinau kaip išverst į lietuvių kalbą:) vienu žodžiu tai yra taškai arba linijos atsirandančios skenuojant spausdintą lapą (geriausias pavyzdys laikraščio iliustracija, ten net neskenuojant, su lupa, matosi taškai). Savaime aišku tuos artefaktus reikia pašalint, tam yra milijonas būdų, dėl savaime suprantamų priežasčių negaliu visų surašyt, bet pasidalinsiu vienu:

1. Parsisiunčiam „descreen“ įskiepį. Jį galima rasti čia. Išarchyvuojam, įdedam į GIMP scenarijų aplanką. Paprastai tai ~/.gimp-versija/scripts mano atveju /home/gymka/.gimp-2.8/scripts.

2.  Parsisiunčiam „GIMP fourier“ įskiepį. Jį galima rasti čia. Išarchyvuojam, sukompiliuojam (make) ir įdiegiam (make install) „sudo“ teisių nereikia, nes jį nukopijuos į namų aplanką. Įskiepį turėjo nukopijuot į ~/.gimp-versija/plug-ins mano atveju /home/gymka/.gimp-2.8/plug-ins.

3. Atskenuojam nuotrauką dvigubai didesniu nei reikia dydžiu. Spaudai reikia bent 300 dpi, tai skenuojam 600 dpi. Atveriam tą failą su GIMP.

4. GIMP – Filters – Enchance – Descreen – ok. Jei rezultatas tenkina – viskas gerai, jei netenkina – prieš spausdami „ok“ pakeičiam „Sensitivity“ reikšmę į didesnę arba mažesnę. Čia reik eksperimentuot tol kol bus patenkinamas rezultatas.

5. Pabaigai galima pritaikyt „Gaussian blur“ efektą: GIMP – Filters – Blur – Gaussian blur – ir įrašom kokius 5px. Tada pakeičiam dpi į 300. GIMP – Image – Scale Image – prie X ir Y rezoliucijų įrašom 300.

Šaltinis

Kadangi originalų straipsnį parašiau ne aš (aš tik išverčiau), reikia pridėt ir kažką savo. Metai baigiasi, kalendorius taip pat (majų kalendorius baigiasi, ne pasaulio egzistavimas baigiasi. majai buvo praktiškesni, kalendorių darė dviem tūkstantmečiams). Prieš du metus, buvau atsispausdinęs stalo kalendorių (kaip dovaną) su savo ir brolio nuotraukomis. Šiemet nusprendžiau tai pakartoti, naudot spaustuvės maketą… Kam daryt kažkieno padarytą, serijinį jei galiu sukurt savo.

Kaip tariau taip ir padariau, paruošt maketą spaudai užtrunka netrumpai ir reik įdėt darbo, nenuostabu jog jie ima 50lt už nestandartinio maketo paruošimą. Nusprendžiau pasidalint savo sunkiu darbu. Maketas. Iš maketo dėl savaime suprantamų priežasčių pašalinau nuotraukas. Jei kas norės atsispausdint tai tikrai nebus problemų įdėt savo nuotrauką ir eksportuot kaip pdf failą. Už reklamą man niekas nemoka, todėl nesakysiu kur spausdinau, bet galiu pasakyt jog už kalendorių 21x10cm (nuotraukoj) mokėjau ~15lt (senai buvo nepamenu). Užsakiau ir šiemet, kai atsiimsiu parašysiu kiek šiemet kainuojašiemet kainuoja 17lt 🙂

Mano 2011-ųjų stalo kalendoriaus versija:

Mano 2013-ųjų stalo kalendoriaus versija(nuotraukoj ne aš, todėl veidai nerodomi):

LXDE. Kas tai?

7 Comments

Kas tai?

LXDE tai yra lengva ir nepaprastai greita darbastalio aplinka. Ji orientuojasi į resursų ir energijos taupymą, ji be jokių problemų veiks su „pagyvenusiu“ kompiuteriu, taipogi naudojant LXDE nešiojamojo kompiuterio baterija  jums padėkos 🙂

Istorija

Lightweight X11 Desktop Environment – projektas prasidėjo 2006-ais metais. Viskas prasidėjo nuo programuotojo Hong Jen Yee aka PCMan, kuris sukūrė failų tvarkyklę „PCManfm“ tai buvo pirmas LXDE komponentas.

LXDE vs XFCE

Tai skirtingi projektai turintys tą patį tikslą – sukurt darbastalio aplinką naudojančią mažai resursų. Dalis kodo yra ta pati, kažką LXDE paimė iš XFCE, kažką XFCE paimė iš LXDE. Naudot LXDE ar XFCE tai tik skonio reikalas.

Išvaizda

LXDE naudoja „GTK+ toolkit“, kas liečia išvaizdą tai galima naudoti tas pačias temas kaip ir Ubuntu sistemoje. Problemų dėl išvaizdos tikrai neturėtų kilti, nes temų tikrai yra kiekvieno skoniui ir fantazijai. Kas liečia efektus ir įvairius pagražinimus tai čia pasireiškia resursų ir energijos taupymas. LXDE tikrai negali varžytis su kitų DE „eye candy“, bet nepaisant to LXDE tikrai neatrodo kaip Windows 95.(jei yra noras, tai yra temų panašių į senus windows)

Komponentai(esminiai)

Openbox – langų tvarkyklė

LXDM – darbastalio tvarkyklė(ta programa kuri rūpinasi „login“ dalim)

LXTerminal – LXDE terminalas

PCManfm – failų tvarkyklė

visa kita neįdomu 🙂

Distributyvai pagal nutylėjimą naudojantys LXDE

LUbuntu

Fedora spins

Opensuse

Debian

ir dar daug kitų…(visi populiariausi distributyvai tikrai palaiko LXDE)

Gyvai

PCManfm – failų tvarkyklė

Langų tvarkyklė

Darbastalis(mano asmeninis, ne LXDE numatytasis )

Kaip įdiegti?

Savaime aišku lengviausi/geriausia naudot jau paruoštą variantą, bet jei reikia tik išbandyt tai siųstis CD ir diegt užtruks per ilgai.

Ubuntu(Šaltinis):

Pridėkite LXDE launchpad ppa

atverkite terminalą ir įklijuokite šias eilutes

sudo add-apt-repository ppa:lxde/ppa
sudo apt-get update
sudo apt-get install lxde

Po sėkmingo įdiegimo, atsijunkite ir prisijungimo lango apačioje pasirinkite LXDE seansą.

Archlinux:

sudo pacman -S lxde

LXDE namai:

Namų puslapis

Forumas

Newer Entries